Ilgą laiką buvau atitrūkusi nuo "Hario Poterio", todėl kai vasarą per TV3 žinias pamačiau reportažą apie 8-tąją poteriados dalį, išsproginau akis ir vos neėmiau nevaldomai spygauti. Man tai buvo visiška staigmena. Apėmė tokia euforija, nors iki tol nei svajojau apie "Hario Poterio" tęsinį, nei maniau, kad jo reikia. Gerai, kad kol knyga turėjo pasirodyti Lietuvoje, laukė visas pusmetis. Jis padėjo atgauti blaivų protą ir pasidomėti, kas ten per "aštuntoji dalis".
Kai supratau, jog nė neaišku, kiek "tęsinyje" įdėta pačios J. K. Rowling (mano kuklia nuomone, ji tikriausiai tik palaimino projektą ir leido reklamuoti su savo vardu), ir jį parašė kažkoks scenaristas su režisieriumi, bet koks entuziazmas dingo lyg nušluotas tornado. Pjesės formatas man nekliudė. Didžiausią smūgį į paširdžius sudavė būtent tai, kad knyga parašyta ne ponios Rowling. Dėl to aišku, jog neprilygs pirmtakams. Visokių minčių būta, įvairių komentarų skaityta ir vėliau visai užmiršta (tebūnie palaimintas tas pusmetis iki lietuviško knygos varianto pasirodymo!), bet galų gale atėjo toks stebuklų metas - Kalėdos. Netikėtai pamačiau, jog "Haris Poteris ir prakeiktas vaikas" jau "sklando" internetiniuose knygynuose. Ir ką gi jūs manot? Užsimaniau perskaityti. Buvau nusprendusi pati šio "tęsinio" nepirkti, tačiau Kalėdų Senelis perskaitė mano mintis ir knygą padėjo po eglute.
Poterių šeimyna (be Džeimso ir Lilės) iš pagal pjesę sukurto spektaklio.
Greitai ir lengvai "surijau" tą pjesę. Patikėsite ar ne, bet nenumiriau nei iš laimės, nei iš pasibaisėjimo. Kaip ir kiekvienas kūrinys, "Haris Poteris ir prakeiktas vaikas" turi ir pliusų, ir minusų. O tai, ar knyga suteiks skaitymo malonumo, priklauso nuo požiūrio. Jei skaitysite šią knygą kaip tiesioginį pirmų septynių tęsinį, oi, kaip nusivilsite ir išpeiksite. Nesinori man jos vadinti tęsiniu. Labiau kažkuo panašiu į spin off ar net fanfiction. Kai pripranti prie pjesės specifikos (iš pradžių keista ir erzina, kad apie veikėjus turi spręsti vien iš jų žodžių, be jokių jų jausmų aprašymų, bet greitai siužetas įtraukia labiau nei maišo neįprastas teksto formatas), skaityti visai malonu. Kūrinyje daug humoro ir netikėtų siužeto vingių (pvz., "prakeikto vaiko" etiketę lipdžiau ir perlipdžiau keliems vaikėjams ir vis dar diskutuotina, kuris iš jų vis dėlto turėtas omeny). Geriausios vietos, žinoma, tos, kur susirenka originalioji trijulė. Ach, toji nostalgija. Naujasis duo taip pat pakankamai smagus ir įdomus, nors Albas man vis dar kelia dilemų. Sunkiai suprantu jo problemas su tėčiu. Juolab, kad kitų Poterių vaikų perspektyva net nepaliečiama (kažkaip keistoka, kad Albas vienintelis iš trijų vaikų taip kankinasi dėl Poterio pavardės, ne?). Haris man taip pat atrodė truputį out of character. Tarsi jo nesusikalbėjimas su sūnumi būtų sukurta dirbtinai, vien tam, kad įvyktų "tęsinio" įvykiai. O gal tiesiog aš kitaip įsivaizdavau suaugusį Poterį. Nesakau, kad jis turi būti tobulas tėvas, bet abejoju, ar leistų tiek metų sau tolti nuo jaunesniojo sūnaus, kai žino, ką reiškia augti be tėvo. Kita vertus, Ronis ir Hermiona buvo puikūs (ypač jų kaip vyro ir žmonos santykiai).
Jie rimtai "padarė" Hermioną juodaodę? Nieko prieš tamsiaodžius aktorius neturiu, bet kai jie kišami vien norint parodyti, kokie mes tolerantiški ir draugiškai sugyvename, tai... kažkaip nesižiūri. Juolab, kad daugiau nei neatitinka nei knygų, nei filmų.
Daugiau nesiplėsiu, kad neišpliurpčiau svarbių detalių. Kūrinys tikrai rašytas su meile poteriados gerbėjams (pridėta įvairių smulkmenėlių) ir nėra blogas. Kaip atskira knyga. Tiesa, būtų įdomu pamatyti, kaip visi hocus pocus atrodo teatro scenoje. Iš aprašymų susidarė įspūdis, kad be specialiųjų efektų jų nelabai sukursi, o čia juk teatras, ne kinas. Anyway, "Harį Poterį ir prakeiktą vaiką" perskaityti verta, nes tai - unikali knyga (prisipažinkite, kada paskutinį kartą skaitėte pjesę?), linksmas ir įdomaus siužeto kūrinys. Tik jokiu būdu nelaikykite jo poteriados tęsiniu. Nedaužykite savo vidinio vaiko širdies. Ir, kaip rašė viena komentatorė goodreads.com, nors pjesė buvo smagus eksperimentas, tikiuosi, daugiau bandymų pasipelnyti iš vargšiuko Hario nebebus. Juk taip nuostabiai skamba frazė: "Devyniolika metų rando neperštėjo. Taigi viskas gerai."
P.S. Tik dabar suvokiau, kad knygoje nė kartą nepaminėtas Tedis. Neatleistina.
Vertinimas: 7,5/10
