Šiaip nesu kosmoso žmogus. Nei jo platybės, nei "Žvaigždžių karai" niekada pernelyg manęs neviliojo. Tačiau pastaruoju metu tenka vis dažniau susidurti su kosmine fantastika. Ir žinote - nėra ji jau tokia bloga (nors maginė fantastika man visada bus arčiau širdies).
O tokia įžanga veda link naujausio mano atradimo kosmoso tematikos kūrinių repertuare (ne, kalbėsiu ne apie naujuosius "Žvaigždžių karų" filmus, nors "Galia nubunda" ir "Paskutinis džedajus" paliko malonų įspūdį). Visai neseniai perskaičiau Douglas Adams knygą "Keliautojo autostopu gidas po galaktiką". Man apie ją buvo užsiminusios net dvi draugės, tačiau aš tik suraukdavau kaktą ir mandagiai ką nors numykdavau. Kosmosas - fui. Ne mano sritis. Bet juk kažkada mano rankose buvo atsidūręs "Enderio žaidimas" ir susiskaitė įdomiai. O ten - taip pat kosmosas. Tad kai nieko labiau intriguojančio bibliotekoje neradau, pasiėmiau "Gidą".
/images/books/1103143/1479111584_cdb_keliautojo-autostopu_p1.jpg)
Nenoriu išduoti siužeto vingrybių, tad tik trumpai nurodysiu, kad veiksmas rutuliojasi apie keturis herojus. Žemietį Arturą Dentą, autostopininką Fordą Prefektą (kilusį iš mažos planetos Betelgeizės, bet jau 15 metų įstrigusį Žemėje), galaktikos prezidentą Zafodą Biblbroksą (kuri sumąstė pavogti erdvėlaivį su naujausia technologija - Neįtikimumo varikliu) ir jo bendražygę Trilijaną. Ši ketveriukė yra neįtikėčiausių aplinkybių suvedama draugėn ir leidžiasi į beprotiškus ir absurdiškus nuotykius.
Ne tiek leidžiasi, kiek tai, kas jiems nutinka, yra beprotiškai absurdiška. Ir juokinga. Dažnai pro ašaras. Panašiai kaip gyvenime. Kai kas nors sumąsto nugriauti nieko dėtą namą, kad nutiestų klausimas kam reikalingą aplinkkelį. Ir pan. Tikrai atpažinau šioje knygoje užslėptų mūsų visuomenės absurdiškumų. Ir dėl to ši knyga tokia žavi. Be to, ją dar labai lengva skaityti (kaip tik tai, ko man reikėjo po nepasisekusio bandymo panirti į "Parinktųjų" trilogiją), nepaisant išgalvotos kosmoso terminijos, kuri ir yra ten labiau tam, kad sukeltų šypsnį, negu kad atspindėtų realybę (nustojau gilintis į tuos žodžius po kelių pirmų skyrių). Ar dar reikia minėti, kad knyga nesiekia nė 200 psl.? Prarysit ją nė nepastebėję. Bus puiki atgaiva. Garantuoju!
Kaip jau supratote, knyga paliko man stiprų įspūdį. Žadėjau į rankas antrosios dalies "Restoranas visatos pabaigoje" neimti (nes viršelis žiauriai atbaidantis). Tačiau spėkit, kas dabar guli ant mano rašomojo stalo? Taip, absurdiškai beprotiški nuotykiai tęsiasi!
Beje, po "Gido" imsite kiek kitaip žiūrėti į peles. Su tam tikru įtarumu ;D
Vertinimas: 9
Kodėl ne 10, nors knyga akivaizdžiai man labai patiko? Kaip minėjau įžangoje, vis dėlto nesu kosmoso žmogus. Tad tam tikrą rezervą, vertinant šį kūrinį, pasilieku.