Jolitos Zykutės knygos „Karaliaus žmonos tarnaitė“ apžvalga

Kartais mane apima didžiulis noras palaikyti lietuvių autorius. Retais atvejais suvirpa ir kaltelė, kad mažai skaitau lietuviškos kūrybos. O kai pagaliau užmetu akį į lietuvių autorių knygų lentynas, apima nuostaba, kiek daug visko prirašyta yra! Nustebau ir knygyne pamačiusi Jolitos Zykutės „Karaliaus žmonos tarnaitę“. Patraukė solidžiai atrodantis viršelis, užkabino aprašymas, įsijungė noras palaikyti savus ir knyga jau mano rankose. Dabar belieka išsiaiškinti, ar lūkesčiai pateisinti, ar teko nusivilti.

„Karaliaus žmonos tarnaitė“ pasakoja dviejų nesutariančių karalysčių – Glėjos ir Jezdansero – istoriją. Jos centre savo išmintimi bei gyduolės talentu garsėjanti Glėjos princesė Amira, dėl savo drąsos rėžti tiesą į akis kartais pasirodanti tikra akiplėša, ir sumanus, bet dažnai savo impulsuvymo apakinamas Jezdansero princas Darijanas. Tapęs savo karalystės karaliumi, Darijanas ryžtasi pagaliau nutraukti karą tarp kaimynių, vesdamas Glėjos princesę. Tačiau paakintas Amiros užgauto išdidumo pasirenka ne pačią Amirą, kuriai jau nuo seno jaučia simpatiją ir trauką, o jos seserį Vijaną. Ši sutinka tekėti su sąlyga, kad karalius leis jai pačiai pasirinkti savo tarnaites. Taip kartu su Vijana, naująja karaliaus žmona, į rūmus kaip pastarosios tarnaitė įžengia ir Amira, visiškai sumaišydama Darijano jausmus.

Kas užkabino?

Šios knygos varomoji jėga yra Amira. Turbūt dėl savo sumanumo ir drąsos veikti ar paprieštarauti situacijose, kuriose iš moters tikimasi nuolankiai patylėti. Ir dėl to, kad jos kartais net įžulumu pasireiškiantis tvirtumas neatima iš moters atjautos ir tam tikro pažeidžiamumo, kuriuos retkarčiais pamatome karo fone.

Patiko ir Amiros bei Darijano pora. Buvo tos chemijos tarp jų, nors ją prigesindavo ir daugybė nesusipratimų, kilusių dėl abiejų veikėjų išdidumo, neleidžiančio pripažinti savo jausmų. Kartais Darijanas net atrodydavo nevertas Amiros, bet kadangi būti su juo buvo moters tikslas, tai norėjosi jį palaikyti.

Visai patiko ir sukurta Viduramžių ar dar net senesnio laikotarpio atmosfera. Prie jos nemažai prisidėjo atskleistos abiejų karalysčių religijos. Buvo įdomu apie jų kultūras sužinoti daugiau. Sakyčiau, autorei neblogai pavyko sukurti įtikinamą ir pakankamai platų išgalvoto pasaulio vaizdą, nors pasaulio plėtojimas tikrai nebuvo knygos dėmesio centre.

Kas užkliuvo?

Iš pradžių knyga skaitėsi sunkokai dėl rašymo stiliaus. Jis pasirodė klampus ir labai neįprastas. Juo turbūt mėginta sustiprinti senovės laikų atmosferą. Ir tai tikrai pasiteisino. Tačiau užtrunka, kol prie rašymo stiliaus pripranti ir įsijautęs į istoriją jo nebepastebi.

Ir mano skoniui čia tikrai tikrai per daug lovos scenų. Taip, jos buvo kažkiek reikalingos siužetui, bet tik pačios pirmos. Vėliau patekome į tam tikrą užburtą ratą, kai ilgą laiką kartojosi tas pats scenarijus, veiksmas nejudėjo iš vietos, svarbiau tapo aprašyti kitus dalykus.

Pats pasakojimo tempas irgi labai netolygus. Lėtoka pradžia, kol prieiname prie knygos aprašyme pažadėtos intrigos. Plėtojama intriga, bet staiga tarsi įklimpstama, kol išbrendama iš sąstingio jau labiau link istorijos pabaigos.

Taip pat knygoje šiek tiek per daug vyriškos perspektyvos. Beveik visa pagrindinė istorijos dalis yra papasakota iš Darijano pozicijos. Taip, to reikėjo autorės sumanymui įgyvendinti. Bet antroje istorijos pusėje jau labai norėjosi sužinoti ir Amiros požiūrį, pamatyti pasaulį jos akimis. Juk ji yra pagrindinė veikėja.

Apibendrinimas

Jolitos Zykutės „Karaliaus žmonos tarnaitė“ yra dėmesio vertas lietuvių kūrinys. Patiko sukurta atmosfera, pagrindinė veikėja ir chemija tarp jos bei jos mylimojo. Labai norėčiau pagirti autorę ir už įdėtą darbą kuriant Senovės laikų pasaulį bei atmosferą - įdirbis pasiteisino ir net maloniai nustebino. Aišku, yra prie ko prikibti - būtų galima pagludinti pasakojimą tempą, pamažinti lovos scenų perteklių ir pridėti daugiau moteriškos perspektyvos, kad istorija neatrodytų vienpusė. Tačiau net ir su šiais minusiukais knyga sugebėjo įtraukti ir sudominti.

Vertinimas: 7 / 10

Korėjiečių dramos „Lovely Runner“ apžvalga

„Lovely Runner“ mano radare atsidūrė dar pernai, bet užtruko, kol aš su savo lėtu žiūrėjimo tempu iki jos priėjau. Ar gerai padariau, kad vis dėlto pastūmiau šią k-dramą į savo prioritetų viršų ir pagaliau peržiūrėjau? Taip! Ar šios dramos populiarumas pagrįstas? Taip, matau, kodėl šis kūrinys pavergė gerbėjų širdis. Ar tai reiškia, kad „Lovely Runner“ yra geriausia visų laikų k-drama? Ne, bet liaupsių nusipelnė. Pažiūrėkime, už ką.

Bendra informacija

Pavadinimas: Lovely Runner

Serijų skaičius: 16

Leidimo metai: 2024

Kur žiūrėti: Viki (su mokama prenumerata)

Kai po avarijos netekusi gebėjimo vaikščioti Im Sol puola į depresiją, ją išgelbsti kylančios pop žvaigždės Ryu Sun Jae žodžiai. Mergina tampa atsidavusia vaikino grupės gerbėja. Todėl vieną dieną ją pasiekusi žinia, kad atlikėjas nusižudė, sukrečia iki širdies gelmių. Desperatiškai bandydama pakeisti tai, kas įvyko, Im Sol atranda magišką būdą nusikelti į praeitį. Ten ji sutinka 19-metį Sun Jae ir pasiryžta bet kokia kaina apsaugoti jį nuo tragiškos lemties.

Kas patiko

Sun Jae :) Būtent jis pirmiausia šovė į galvą, kai mąsčiau, ką išskirti kaip didžiausią „Lovely Runner“ pliusą. Pabandykite jo neįsimylėti – nemanau, kad pavyks. O jei rimčiau, tai abu pagrindiniai veikėjai šioje dramoje yra labai stiprūs ir savaip žavingi. Todėl lengva juos pamilti ir už juos sirgti. Svarbiausia, kad tarp jųdviejų buvo daug chemijos, tad nekilo nė menkiausios abejonės, kad ši pora turi būti kartu. Būtent tai ir yra „Lovely Runner“ varomoji jėga ir pagrindinis dėmesio centras.

Daug pagyrų nusipelno Byeon Woo Seok, vaidinęs Sun Jae, ir Kim Hye Yoon, vaidinusi Im Sol. Jiems teko nemažas iššūkis pavaizduoti savo veikėjus kaip paauglius paskutiniais mokyklos metais ir jau suaugusius trisdešimtmečius. Jiems tai pavyko puikiai. Ne tik vizualiai, bet ir elgesiu, atitinkančiu veikėjo amžių ir patirtį. Pvz., praeityje matome Sun Jae dar jaunatviškai uolų ir gal net šiek tiek naiviai geraširdį, dar nepaliestą šlovės, o ateityje, nors jis išlieka geros širdies, matyti ir šiek tiek išdidumo ar puikybės, atsiradusių dėl žinomumo. Im Sol taip pat paauglystėje buvo naivi ir gal net pasyvoka, o jos trisdešimties metų versija žymiai aktyvesnė, užgrūdinta gyvenimo ir nebijanti pastovėti už save. Aktoriams pavyko atskleisti šiuos amžiaus skirtumus ir tuo pačiu metu išlaikyti veikėjų esmę taip, kad matai, jog tai tas pats žmogus.

Dramoje labai daug mielų ir žavingų akimirkų, nutikimų tarp veikėjų. Visi jie prideda šarmo ir, žinoma, padeda žiūrint atsipalaiduoti bei gerai praleisti laiką. Tačiau dar stipresnė „Lovely Runner“ pusė yra netikėti siužeto vingiai ir intriguojančios serijų pabaigos. Net jei manai, kad serijoje nieko doro nevyko, jos pabaigoje bus atskleista tokia detelė, kuri privers išsižioti ir su nekantrumu laukti kito epizodo.

Privalau paminėti ir nuostabų garso takelį. Beveik visos jame panaudotos dainos dabar skamba mano grojaraštyje, kas retai būna su k-dramomis. Įprastai man įstringa viena ar dvi dainos. O čia jų net kelios, kurias išgirstu ir prieš akis atsiveria scenos iš „Lovely Runner“, vėl širdyje sukyla emocijos.

Kas mažiau patiko

Didžiausias priekaištas, kurį turiu „Lovely Runner“ yra per mažas dėmesys šalutiniams veikėjams. Jau minėjau, kad Im Sol x Sun Jae yra dramos varomoji jėga. Ne tik. Ši pora yra tarsi saulė, apie kurią sukasi visa drama. Visa dramos esmė. Ir nors man Im Sol x Sun Jae nuoširdžiai patiko, kartais erzino, kad dėl per didelio dėmesio jai nukenčia šalutiniai veikėjai, daugiausiai išnaudojami tik linksmoms atsipūtimo minutėlėms tarp svarbesnių įvykių (t. y. comic relief).

Ypač gaila Kim Tae Sung, vaikino, pretendavusio į paauglės Im Sol širdį (t. y. Sun Jae varžovo). Pirmame dramos trečdalyje jo buvo tiek nedaug, su juo elgiamasi vos ne kaip su nereikalingu šunimi, panaudojant jį vien tam, kad sukeltų pavydą, kai iš tikrųjų Im Sol net nekreipė į jį dėmesio. Kartais net imdavai galvoti, kam iš vis tokį veikėją čia įterpė, jei su juo nevyksta nieko reikšmingo. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis Tae Sung kažkaip užkabino mano akį, todėl labai džiaugiausi, kad antroje dramos pusėje jis pelnytai gavo žymiai svarbesnį vaidmenį ir kad jokiu meilės trikampiu, kur antrasis varžovas lieka visiškai už borto arba tampa blogiuku, čia net nekvepėjo.

Mažai vystymo sulaukė ir antraeilė pora Im Geum x Hyun Joo. Jie buvo parodomi lyg tarp kitko, kad, va, vyksta dar šis tas be Sun Jae x Im Sol. Ir tai dažniausiai kaip komediniai intarpai.

Prisikabinčiau ir prie tų mielų, žavių akimirkų, kurios kaip ir yra geroji „Lovely Runner“ pusė, bet žiauriai pernaudotos. Ypač pirmame trečdalyje. Buvo serijų, kai atrodė, kad Im Sol su Sun Jae tik patenka į tokias situacijas, kur tenka abiems rausti, bet įvykiai dėl to nė kiek nejuda į priekį. Gal net šiek tiek nuobodoka buvo pasidarę, kad vyksta tas pats per tą patį. Žinoma, jei nebūtume matę, kiek laiko kartu šie veikėjai praleido, nebūtume tiek prie jų prisirašę ir patikėję lemtinga jų meile. Tad suprantu, kodėl tai buvo darome, bet vis tiek trupučiuką pamažinus būtų buvę skaniau.

Verdiktas

„Lovely Runner“ ne veltui yra pelniusi apdovanojimų kaip gerbėjų mylimiausia drama. Net sakyčiau, kad ši drama yra tarsi meilės laiškas k-dramų gerbėjams. Gal ji nėra pati tobuliausia ar įmantriausia siužeto atžvilgiu, tačiau pavergia žiūrovų širdis įtraukiančiai ir jaudinančiai papasakota meilės ir likimo istorija bei žavingais veikėjais. Žiūrėdama turėjau nemažai priekaištų (kaip matyti aukščiau esančioje skiltyje), tačiau po paskutinės serijos, kai žymėjau dramą kaip „Completed“ ir dėjau vertinimą, nedvejodama paspaudžiau 9,5. Ne dėl to, kad tai pati geriausia mano matyta drama. Bet dėl to, kad ji paliko tokį pasitenkinimo jausmą. Taip nenutiko su „Reset“, c-drama, kuri iki paskutinės serijos man atrodė kaip vienas didžiausių atradimų, tačiau galų gale nesugebėjo pavergti mano širdies. O „Lovely Runner“ tai padarė. Manau, tai geriausiai įrodo šios dramos šarmą.

Įvertinimas: 9,5 / 10