Ne, aš neužvalgiau nuodingų uogų ir nekvanktelėjau. Toks yra vieno japoniško filmo pavadinimas. Ir dar tas filmas pastatytas pagal mangą, kurios gyvenime nebuvau girdėjusi.
Esmė tokia, jog prieš gerą mėnesį užplaukė noras panardyti po j-drama vandenis. Tiesiog norėjosi pažiūrėti ką nors smagaus. Todėl ilgai naršiau po J-drama reviews (nors tinklaraštis nebepildomas, jis puikus, jei ieškote japoniško serialo; autorius ne tik įvertina matytą dramą, bet ir prirašo, kam, jo nuomone, ji patiktų, net jei nepatiko pačiam; kol kas pasirinktomis rekomendacijomis dar nenusivyliau), kol galiausiai akis užkliuvo už "Poison Berry in My Brain". Užkabino kūrinio idėja ir tai, kad jame vaidina Kamiki Ryunosuke (vienas mano mylimiausių japonų aktorių kartu su Sato Takeru). O netrukus dar paaiškėjo, kad tai - filmas. Vadinasi, nereikės ilgam įsipareigoti. Tad nėriau į šią avantiūrą beveik stačia galva.
Istorija rutuliojasi apie 30-metė Sakurai Ichiko. Kartą ji netikėtai sulaukė žavaus jaunuolio Saotome Ryoichi pagalbos ir jį įsimylėjo. Po kiek laiko pasitaiko puiki proga su šiuo vaikinu užmegzti santykius. Tik problemų kelia amžiaus skirtumas, skirtingos pozicijos gyvenime (Saotome tik pradedantysis menininkas, o Ichiko jau sudariusi sutartį dėl pirmosios savo knygos) ir kitas galimas, finansiškai patikimesnis kandidatas į moters širdį - jos redaktorius Ochi. Būtų lyg ir nuobodi meilės trikampio pasaka, tačiau viską keičia mažytis faktas. Kai Ichiko galvoja, kaip elgtis, jos galvoje į posėdį susirenka penki žmonės - jos asmenybės atspindžiai. Tai lyg "Inside Out" filmuko principas, tik ne su emocijomis, o žmonėmis. Tad veiksmas vystosi tiek išorėje, tiek Ichiko viduje.
Ichiko galvoje gyvenančią ir jai sprendimus priimti padedančią komandą sudaro šie nariai (iš kairės į dešinę): negatyvioji Ikeda, vaikiškoji Hatoko, lyderis Yoshida, pozityvusis Ishibashi ir metraštininkas Kishi (jo pareigos - į knygą įrašyti visus Ichiko prisiminimus). Man labai patiko, jog veikėjai simbolizuoja ne tam tikrą emociją, o asmenybės dalį. Taip, Ikeda yra ta, kuri visur įžvelgia blogiausius galimus scenarijus,o Ishibashi visada ieško ko nors teigiamo. Tačiau jie nėra liūdesio ir džiaugsmo atitikmenys. Dėl to kūrinio idėja išlieka nenuvalkiota ir įdomi, net jei matėte "Inside Out".
Didžiausias filmo pliusas yra taip pat ir minusas. Man be galo patiko visos scenos, vykusios Ichiko galvoje. Stebėti kaip ginčijasi skirtingos asmenybės buvo neapsakomai smagu. Ir privertė atpažinti save. Tikrai būna, jog kartais pozityvią mintį (tarkim, ištartą Ishibashio) tuoj veja neigiami išvedžiojimai (sakykim, pateikti Ikedos). Todėl nesunku priimti tokį mechanizmą kaip pakankamai tikrovišką. Bėda ta, kad visi veikėjai Ichiko galvoje tokie žavūs, kad užgožia pačią Ichiko. Vidinis veiksmas man buvo kur kas įdomesnis už išorinį, nors būtent jis sukeldavo pokyčius pastarajame. Ir Ichiko atrodė baisiai blanki ir pasyvi. Nors kai gerai pagalvoji, ji tokia nėra. Juk veikėjai jos galvoje atspindi moters asmenybės įvairiapusiškumą. Tik Ichiko nemoka savęs tinkamai išreikšti kitiems. Dėl to kyla ir nemažai nesusipratimų su kitais išorės veikėjais.
Įspūdžio nepaliko ir du kandidatai į Ichiko širdį. Saotome (kairėje) man visai neatrodė žavingas, o Ochio (dešinėje) tiesiog nesupratau. Bet galbūt tiesiog esu neobjektyvi, nes mano akys (ir širdis) visą laiką buvo nukreiptos į Ishibashį.
Nepaisant visko, filmas susižiūrėjo smagiai. Vienu metu susidomėjimas bežiūrint buvo sumažėjęs, bet greitai vėl grįžo. Pabaiga buvo netikėta, bet įsiminė ilgam. Ja perteikiama nuostabi žinutė visoms moterims (ir ne tik). Būtent pabaiga, mano galva, išskiria "Poison Berry in my Brain" iš kitų romantinių filmų. Todėl labai rekomenduoju!
Įrašas MyDramaList
Rekomendacija iš J-drama Reviews