Šiuo metu visame pasaulyje nuotaikos nėra pačios optimistiškiausios. Ši situacija tikriausiai privertė susimąstyti apie daugybę dalykų ir gal net baimingai pagalvoti, ar žmonija išliks. Nors „Dr. Stone“ manga pradėta leisti prieš trejus metus, o anime adaptacija pasirodė 2019 m. vasarą, kai apie jokias pandemijas niekas nė nenutuokė, galima sakyti, kad šis kūrinys truputį užkabina ir šiandienines realijas. Tačiau jo siunčiama žinutė (bent jau ta, kurią aš supratau) yra raminanti: kad ir kas benutiktų, žmonija ir civilizacija išliks.
Nuotrauka paimta iš: MyAnimeList
Trumpai apie siužetą
Staiga per modernųjį pasaulį nuvilnija keistas fenomenas, kuris paverčia visus planetos gyventojus akmenimis. Ši tragedija neaplenkia ir dviejų draugų - Senku bei Taiju. Po kelių milijonų metų Taiju pagaliau išsilaisvina iš akmeninio kiauto. Per tą laiką, kol žmonija buvo įkalinta akmenyse, pasaulis pasikeitė taip, tarsi visa civilizacija būtų grįžusi į primityvius laikus. Laimei, Taiju šiame Akmens pasaulyje atsiduria ne vienas - jo jau laukia anksčiau pabudęs ir civilizacijos atgaivinimui pradėjęs ruoštis Senku. Senku nuo pat vaikystės žavėjosi mokslu ir dabar yra pasiryžęs pritaikyti visas sukauptas žinias, kad išlaisvintų žmones iš akmeninių kiautų ir atkurtų moderniąją civilizaciją. Deja, ne visiems atgaivintiems žmonėms ši idėja pasirodo tokia pat patraukli.
Nuotrauka paimta iš: Quotetheanime
(Ne)reali situacija ir mokslas
Iš pradžių anime pasakojamos istorijos aplinkybės gali pasirodyti absurdiškos. Visi žmonės virto akmenimis? Grįžome į Akmens amžių? Pasaulį išgelbės mokyklos nespėjęs baigti genijus mokslininkas? Net ir kai kurie Senku sumanymai ar išradimai gali sukelti šypsnį ir skepticizmą: to Akmens amžiaus sąlygomis tikrai nesukurtum! Realybėje. Bet čia yra fikcija. Ji labai stipriai paremta mokslu. Retkarčiais tikrai pasijutau it sėdėčiau labai smagioje chemijos ar fizikos pamokoje. Aišku, neturiu pakankamai šių mokslo sričių žinių, kad galėčiau įvertinti, kiek iš tiesų anime kalba tiesą, o kiek prideda fantazijos. Tačiau priėjau išvadą, kad žmonėms prireikė daugiau nei kelių milijonų metų pasiekti dabartinę civilizaciją, nes jie paprasčiausiai neturėjo reikiamų žinių. Senku į Akmens amžių atsinešė visą iki tol sukauptų žinių bagažą, tad gal ir nėra jau taip neįtikima, kad žinodamas per visą žmonijos istoriją atrastus įvairius principus, jis sukūrė tam tikrus išradimus, kurių laukinės gamtos sąlygomis niekaip neįsivaizduotume? Mažų mažiausiai „Dr. Stone“ tikrai atlieka mokslo populiarinimo funkciją ir tikriausiai paskatins daugybę jaunųjų smalsuolių žengti mokslo ir žinių keliu.
Nuotrauka paimta iš: Weheartit
Genijus supersajanas ir kiti veikėjai
„Dr. Stone“ išsiskiria savo pagrindiniu veikėju. Jis nėra karštakošis, optimistas, nepataisomas teisuolis ar panašiomis savybėmis pasižymintis protagonistas, kokio tikėtumeisi iš anime standartų. Tą funkciją labiau atlieka geriausias Senku draugas Taiju. Nors iš pradžių truputį kreivai žiūrėjau į Senku bei jo nerealias žinias, kurių pavydėtų gal net Einšteinas, anime eigoje gana įtikinamai parodoma veikėjo priešistorė, jo aistra mokslui, tad ilgainiui nustoji abejoti jo sugebėjimų realistiškumu ir nebelaikai jo sunkiai suvokiamu supersajanu mokslininku (kokiu Senku gali pasirodyti ir dėl savo įspūdingos šukuosenos). Be to, Senku yra labai charizmatiškas ir nesunkiai į savo pusę patraukia ne tik kūrinio pasaulyje sutiktus veikėjus, bet ir žiūrovus. Tikriausiai prie to smarkiai prisideda ir tai, kad iš pirmo žvilgsnio Senku yra grubus pragmatikas, bet iš tiesų turi gerą širdį. Jis ne idealistas, nesiekia taikos ir aukštesniojo gėrio idealų, tačiau rūpinasi savo draugais ir nėra visiškai atsisakęs dorovės normų.
Anime gausu ir kitų veikėjų. Kiekvienas iš jų turi savo šarmo ir išskirtinių savybių. Labai pamilau visus Mokslo karalystės atstovus - jie tokie mieli ir šilti, kaip tikra šeima. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dėlto „Dr. Stone“ daugiausia laikosi ant Senku. Jis veža visą anime ir užgožia kitus. Tai nebūtinai blogai. Juolab, kad istorija tik įsivažiuoja, vadinasi, kiti veikėjai dar gaus savo šansą sublizgėti.
Nuotrauka paimta iš: MyAnimeList
Neišnaudotas potencialas
Atskiro paminėjimo nusipelno ir pagrindinis Senku priešininkas Tsukasa. Jis yra labai intriguojantis ir ne ką mažiau už Senku šarmingas veikėjas. Nenustebčiau, jei atsirasti tokių, kurie mieliau palaikytų jo pusę. Net ir Tsukasos skelbiamos idėjos bei idealai nėra žmonijai svetimi. Pusę jų galima išgirsti dar Džono Lenono dainoje „Imagine“. Iš esmės jie nėra klaidingi. Tačiau, mano galva, „Dr. Stone“ autorius suklydo, pasirinkdamas tai, kaip Tsukasa savo idealus įgyvendina. Tsukasos imperija turėtų būti utopija be lašelio suaugusiųjų korupcijos ir žmonijos ydų, kurias lėmė mokslo pažanga. Bet kilnų tikslą temdo tai, kad į šią imperiją Tsukasa priima tik augalotus mušeikas. Man tai kontrastuoja su pačia utopijos idėja ir atrodo, kaip labai lengvas būdas parodyti Tsukasą kaip kasdienį blogiuką. Taip, jis nebijo susitepti rankų. Bet Tsukasa nėra blogas žmogus. Čia ir slypi jo charakterio įdomumas bei patrauklumas. Ir konfliktas. O jei parodome Tsukasą kaip mušeikų vadą, kuris buria augalotų paauglių kariuomenę, per daug supaprastiname idėjinį konfliktą ir net neleidžiame žiūrovui rinktis, kas klysta labiau - Tsukasa ar Senku -, nes visiems mušeikos nuo seno asocijuojasi su blogiukais. Tad argi gali jo puoselėjamose idėjose slypėti tiesos krislas?
Nuotrauka paimta iš: Weheartit
Smagu žiūrėti, bet galbūt trūksta veiksmo
Šiaip „Dr. Stone“ užkabino mane nuo antros serijos ir įtraukė į labai smagų nuotykį. Tikrai negalėjau sulaukti, kol sėsiu žiūrėti kitos serijos. O ir linksmų situacijų, privertusių šypsotis, čia apstu. Buvo net epizodų, kurie sugraudino. Tad anime tikrai prisimenu be galo šiltai ir imu ilgėtis pamiltų veikėjų. Vis dėlto kažkur apie 15-18 seriją nutiko šis tas keisto. Staiga kūrinys man pasidarė nebe toks įdomus. Nesupratau, kas darosi ir net bijojau sau pripažinti, kad tai, kas neseniai man buvo taip smagu, dabar tapo... nuobodu. Tai kaip tik sutapo su pirmaisiais rimtesniais Senku ir Tsukasa gaujų susidūrimais. Būtent tada ir supratau, kad man nelabai patinka tai, ką autorius daro su Tsukasa. O jo suburti pakalikai pasirodė atgrasūs ir net stilistiškai netinkantys sukurtam pasauliui. Man jie priminė blogiukų komandas iš maginės fantastikos kūrinių (su supergaliomis ir pan.), o „Dr. Stone“ vis dėlto labiau linksta į mokslinės fantastikos sritį. Galbūt dėl to kalti tų veikėjų dizainai ir Akmens amžiui per įmantrūs rūbai.
Man taip pat kilo minčių, kad trūksta veiksmo. Susimąsčiau. Ar „Dr. Stone“ vis dėlto pasakoja kokią nors į priekį judančią istoriją, ar tėra odė mokslui? Man ši „juodoji duobė“ truko vos keletą serijų ir anime pabaigą sužiūrėjau be galo smagiai, tačiau retkarčiais intrigos ir aktyvaus veiksmo čia tikrai galima pasigesti. Kai kam tai gali tapti rimtais minusais.
Nuotrauka paimta iš: MangaThrill
Išvada
Man „Dr. Stone“ labai patiko. Manau, jis pelnytai susilaukė anime bendruomenės dėmesio ir antro sezono (kuris turėjo pasirodyti šiais metais, tikriausiai į rudens pusę, bet dėl COVID-19 gali būti nukeltas, kaip kad nutiko su nemažai kitų kūrinių). Į jį verta užmesti akį vien dėl neįprastos situacijos, kuri parinkta siužeto vystymuisi, ir kai kurių veikėjų. Na, o jei nepatingėsite pasikapstyti, anime iškels ir tam tikrų filosofinių klausimų. O jei būsite nusiteikę itin stropiai, net ir šio to išmoksite (pvz., kaip Akmens amžiaus sąlygomis pasigaminti antibiotikų xD). Mažų mažiausiai gera nuotaika - garantuota! Tik nepamirškite, kad kvapą gniaužiančio veiksmo ir netikėtų siužeto vingių čia neišvysite.
Nuotrauka paimta iš: Tumblr
Vertinimas
9/10
P.S. „Dr. Stone“ galima nemokamai pažiūrėti „Crunchyroll“ platformoje ^^