Nežinau kaip, bet interneto platybės sugeba pametėti tau tai, kas domina, net tada, kai to neieškai. Panašiai taip mano radare atsidūrė korėjiečių drama „Twinkling Watermelon“, kurios pavadinimas sušmėžavo mano „Facebook“ naujienų sraute ar šiaip kažkur elektroninėje erdvėje. Kodėl ja susidomėjau? Nes man patinka kelionės laiku. Ar be šios detalės įdėmiau įsiskaičiau į dramos aprašymą. Ne. Šokau beveik stačia galva (kaip nutinka gana dažnai ir ne tik su dramomis). Pasigailėjau? Jokiu būdu. „Twinkling Watermelon“ man paliko neišdildomą įspūdį, tad noriu trumpai šią dramą pristatyti.
Pavadinimas: Twinkling Watermelon
Serijų skaičius: 16
Išleidimo metai: 2023
Kur žiūrėti: Viki
Apie ką pasakoja „Twinkling Watermelon“?
Ha Eun-Gyeol yra vienintelis girdintis savo šeimos narys. Tiek jo vyresnysis brolis, tiek abu tėvai yra kurtieji. Dėl to Eun-Gyeol tampa tarsi tiltu tarp savo šeimos ir likusio pasaulio. Vaikinas labai myli savo šeimą, tačiau nepaisant to (o gal būtent dėl to) ilgainiui šis vaidmuo ir atsakomybė ima slėgti. Vaikinas prieglobstį ir savo talentą atranda muzikoje, deja, nedrįsta negirdintiems tėvams pasakyti apie savo svajonę muzikuoti. Vieną dieną Ha Eun-Gyeol tėtis netyčia išsiaiškina apie sūnaus muzikavimą ir jiedu smarkiai susipyksta. Kai Eun-Gyeol jau ruošiasi kartu su savo muzikanto svajonėmis sudaužyti savo mokytojo dovanotą gitarą ir užbaigti viską visiems laikams, prieš jį išdygsta paslaptinga muzikos instrumentų parduotuvėje. Vaikinas nusprendžia jai parduoti gitarą, tikindamas, kad jos nebeprireiks. Tačiau išžengęs iš parduotuvės Eun-Gyeol atsiduria nebe savo laikmetyje, o praeityje. Ir iškart akis į akį susiduria su Ha Yi-Chan – savo 17-18 m. tėčiu, kuris ne tik kuo puikiausiai girdi, bet dar ir ketina įkurti muzikos grupę. Paaiškėja, kad Eun-Gyeol tėtis negimė kurčias, kaip vaikinas manė, o tokiu tapo dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko būtent tais metais, į kuriuos sūnus nusikėlė. Tad Eun-Gyeol išsikelia sau misiją: bet kokia kaina užkirsti kelią nelaimei ir išsaugoti tėčio klausą.
Kas patiko?
„Twinkling Watermelon“ mane pakerėjo nuo pirmos serijos, nors pirmieji du epizodai yra labiau kaip įžanga, supažindinanti su Ha šeimos narių situacija, o pagrindinis siužetas prasideda nuo trečios serijos. Stebėjausi, kad dramos kūrėjai ryžosi tokiai ilgai įžangai, nes nekantrius žiūrovus ji gali ir atbaidyti. Tačiau be jos nebūčiau taip pamilusi Ha šeimos ir pačio Eun-Gyeol. Dramoje yra be galo daug vingių ir jungčių, kurios išaiškėja serialo eigoje, tad prireikė ir pakankamai didelio pamato joms padėti, kuriuo ir tapo pirmieji epizodai.
Šeimos tematika
Viena iš pagrindinių „Twinkling Watermelon“ nagrinėjamų temų yra šeimos santykiai. Dramos eigoje pamatome itin įvairių šeimų su labai sudėtingomis istorijomis ir stebime, kaip tai paliečia jų atžalas bei tėvų ir vaikų ryšį. Nors vėliau atsiranda ir gana ryškių romantinių linijų, mano galva, šeima išlieka viena svarbiausių temų ir dėl to tik dar labiau užkabino mane, pavargusią nuo visur vaizduojamos romantinės meilės kaip svarbiausio dalyko gyvenime.
Kurčiųjų bendruomenės reprezentavimas
Kadangi neįsiskaičiau į dramos aprašymą, nesitikėjau, kad čia bus paliesta ir kurčiųjų kasdienybė. Buvo be galo įdomu stebėti, kaip Eun-Gyeol šeima kalbasi gestų kalba (net kilo noras jos pasimokyti ar bent jau pasidomėti ja išsamiau), kaip sprendžia vienokius ar kitokius kasdienybės galvosūkius, apie kuriuos girdintieji net nesusimąsto. Asmeninės patirties su šia bendruomene neturiu, tačiau susidarė įspūdis, jog viskas atvaizduota realistiškai ir su pagarba. Tad ir šį kurčiųjų reprezentavimo aspektą išskirčiau kaip dramos stiprybę.
Charizmatiški veikėjai
O kur dar pats Eun-Gyeol! Veikėjas turi tiek charizmos, kad neįmanoma jo neįsimylėti ar už jį nesirgti. Net jei retkarčiais jis gali pasirodyti ir truputuką per daug tobulas (ir protingas, ir atletiškas, ir gražus, ir dar talentingas muzikoje). Viską jam atleidau, nes šalia tos tobulybės buvo gerai atskleista ir vaikiną slegianti atsakomybė, trukdanti jam mėgautis savo pačio gyvenimu.
Taip pat nereali buvo sūnaus ir tėčio dinamika – tiek dabartyje, kur pirmas yra vaikas, o kitas suaugęs, tiek praeityje, kur abu yra vienodo amžiaus. Buvo neapsakomai smagu stebėti perdėtą Eun-Gyeol rūpestį savo jaunu tėčiu, kuris nieko nenutuokia apie būsimą savo sūnų, ir dėl to kylančius ginčus ar nesusipratimus.
Muzika
Svarbią vietą „Twinkling Watermelon“ užima ir muzika. Man ji tapo dalimi serialo žavesio. Įsiminė ir per jį skambėjusios dainos, ir garso takelis. Labiausiai, žinoma, patiko titulinė daina „SHINING“, bet dabar pravirkdo ir „A Song for You“. Visą garso takelį galima rasti „Spotify“ platformoje.
Jaunystės dvasia
Ir dar noriu išskirti jaunatvišką polėkį, kuriuo alsuoja ši drama. Ši jaunystės dvasia atsiranda turbūt natūraliai, nes vaizduojami 17-18 m. amžiaus jaunuoliai, ieškantys savo kelio gyvenime. O ir pati drama, pasak interneto, skirta jaunimui. Tiesa, aš pati nė karto nepagalvojau, jog serialas skirtas jaunesnei auditorijai, kol to man nepasakė interneto komentatoriai (jau pažiūrėjus dramą), nes buvau visiškai pasinėrusi į siužetą bei atmosferą ir man netrukdė, kad jau apie dešimtį metų nebepriklausau tikslinei dramos auditorijai. Drąsiai įvardinu tai pliusu ir skelbiu, kad „Twinkling Watermelon“ tinka visoms amžiaus grupėms: dar išgyvenančioms savo jaunatvišką polėkį, jį prisimenančioms ar dėl įvairių priežasčių jo nepatyrusioms.
Ko pritrūko?
Ilgai sukau galvą, prie ko čia prikibti, nes jei veblensiu, kad viskas tobula, niekas nepatikės. Ir iš tiesų tobulų nebūna. Yra du punktai, kurie man kliūna.
Užsiminiau, kad didelis pliusas istorijoje buvo Eun-Gyeol ir Yi-Chan bendrystė, stebėjimas, kaip vystosi jų santykiai, auga draugystė. Kažką panašaus išvysti norėjosi ir su Eun-Gyeol bei Yoon Chung-A – vaikino mama, kai jiedu susitiko praeityje. Turėjo jie keletą gražių akimirkų, kurios daug žadėjo. Deja, jų santykiams buvo skirta per mažai dėmesio ir ekrano laiko. Jų draugystė, jei mezgėsi, tai už ekrano ribų, dėl to ja buvo sunkiau įtikėti, teko jį priimti kaip duotybę, nes jiedu sūnus ir mama. Apskritai Chung-A siužetinė linija liko ne iki galo išnaudota ir dažnai net pamiršta. Net pats Eun-Gyeol beveik tai pripažino. Matau tai kaip neišnaudotą progą ir didelę neteisybę.
Prikibti norisi ir prie pačios pabaigos. Mano galva, „Twinkling Watermelon“ žūtbūt trūksta papildomos serijos, per kurią būtų išsamiai parodyta visų įvykių atomazga. Tai, ką išvydau paskutinės serijos antroje dalyje, nepadengia visų klausimų, nors į daugumą paskubomis ir atsako. Negaliu sakyti, kad pabaiga nuvylė. Tikrai ne. Tačiau tikėjausi truputį kitokios, dėl ko ji man ne iki galo „susivalgo“. Bet čia jau labiau mano pačios problema.
Ar verta žiūrėti?
Tikrai taip! Kol kas „Twinkling Watermelon“ drąsiai keliu į savo matytų k-dramų top trejetuką. Ir ne tik dėl to, jog esu neabejinga kelionėms laiku. Jaunatviškas polėkis, charizma, kuriais alsuoja „Twinkling Watermelon“, paperka, žavi, įkvepia. Čia slypi daug netikėtų siužeto vingių, kurie susimaizgę, bet kai atsimaizgo, suteikia pasitenkinimo ir išlaiko prikaustytą dėmesį. Kaip ir priklauso dramoms, bus čia trupučiuką ašarų, bet kur kas daugiau džiaugsmo ir geros nuotaikos. Rekomenduoju!
Vertinimas: 9,5 / 10