Neseniai Youtube platformoje žiūrėjau vaizdo įrašą, bandantį išnarplioti, kodėl žmonės taip pakvaišę dėl „Spotify Wrapped“. Ir kodėl kitos platformos seka „Spotify“ pavyzdžiu (2024 m. net iš „Goodreads“ gavau el. laišką su metų statistika). Pasirodo, mus traukia statistika, susijusi su mumis. Ir nemeluosiu – esu tokioms statistikoms labai neatspari. Dėl to kasmet bandau aprašyti savo metus knygomis, muzika ir pan. Kol kas pavyksta sukurpti įrašus tik apie „Spotify Wrapped“, o perskaitytas knygas paskutinį kartą apžvelgiau 2020 m... Tinginystė tai ar ne – išsiaiškinsime kitą kartą, o dabar pereikime prie to, į ką ir vedė ši ištaiginga įžanga. Mano 2024 m. apžvalga. Kadangi nepavyksta visų dalykų apžvelgti atskirai ir išsamiai, šiemet pabandysiu juos sumesti į krūvą ir atpasakoti trumpai. Va, taip ir gimė mintis įvardinti 2024 m. atradimus kiekvienoje man svarbioje srityje. Juk vėliau bus smagu grįžti, permesti įrašą akimis ir prisiminti, kas 2024 m. man paliko didžiausią įspūdį.
Metų knyga
Pradėsiu nuo skaitinių, nes nuoširdžiai norėčiau skaityti daugiau, nei tai darau dabar, bet vis pasiduodu tinguliui arba technologijoms, kurios pasiūlo smegenis mažiau apkraunančias pramogas. Nepaisant šių nuklydimų, 2024 m. sugebėjau perskaityti 15 knygų (iš jų kokios 7 buvo manga tomai, tai „tikrų“ knygų perskaičiau apie 8) ir atkapstyti keletą perlų. Norėčiau paminėti du iš jų.
Didžiausias skaitymo atradimas 2024 m. man buvo Amor Towles „Linkolno greitkelis“. Šią knygą prigriebiau 2024 m. Vilniaus knygų mugėje. Iki tol apie ją nieko nežinojau ir net nebuvau mačiusi. Įprastai aš neskaitau, pavadinkime, „rimtų“ knygų arba jų mano sąraše gana mažai, labiau karaliauja fantastika. Dėl to nesitikėjau, kad knyga man tiek patiks. Turbūt tai irgi sustiprino įspūdį, kurį paliko „Linkolno greitkelis“. Prisidėjo ir tai, kad tai labai stipri knyga. Ji storoka, sudėtinga iš tos pusės, jog istorija yra pasakojama iš kelių veikėjų perspektyvos, kuri keičiasi kiekvieną skyrių. Bet tai padaryta taip meistriškai, veikėjai sukurti tokie tikri, gyvi. Nuo pat pirmo kiekvienos perspektyvos sakinio esi įtraukiamas būtent į to veikėjo, kuris pasakoja, pasaulį. Ir net jei virš skyriaus nebūtų parašyta vardo, iš teksto suprastum, kas pasakoja. O ir siužetas stiprus su net keliais posūkiais ir vingiais. Iš tiesų gal tik per paskutinius kelis skyrius suvokiau, kiek daug knygoje vyko dalykų. Iki to momento atrodė, jog veiksmas gana lėtas, vyksta kelionė ir tiek. Bet gale turėjome tikrą trilerį. Žiauriai nustebino, patiko, įsimylėjau. Džiaugiuosi, kad per knygų mugę išsirinkau „ne savo stiliaus“ knygą, o tą, kurios aprašymas kažkuo patraukė, net jei negalėjau įvardinti kuo.
Antrasis perlas, kurį irgi norėčiau paminėti (nors titulą reiktų skirti tik vienai knygai), tai mano jau aprašyta Toshikazu Kawaguchi „Kol dar neatšalo kava“. Knyga mane taip pakerėjo, kad kai gruodžio pradžioje knygyne išvydau lietuviškai išleistą jos antrą dalį, praktiškai suspygau ir griebiau ją iš karto.
Metų anime
Tęsiu rubriką su 2024 m. mano atrastais anime perlais. Anime vis dar yra didelė mano gyvenimo dalis, tačiau ir čia yra kur pasitempti, žiūrėjimo tempai sulėtėję. Kartais baisu, jog nėra kada peržiūrėti visko, ką norėčiau (bet čia turbūt su viskuo dabar taip, nes tiesiog šiais laikais turime per daug turinio). Tad negaliu pasigirti, jog mačiau labai daug kūrinių. Bet ir toje nedidelėje krūvelėje, ką mačiau, pasitaikė tikrų atradimų.
Čia vėlgi norisi paminėti ne vieną, o du pavadinimus, tačiau titulą vis dėlto skiriu „Skip to Loafer“. Tai pagal to paties pavadinimo mangą sukurtas mokyklinis anime. Jei neklystu, jis pasirodė 2023 m. ir interneto platybėje mane iškart pasiekė tolimi atgarsiai apie jo gerumą. Bet šiek tiek užtruko, kol pati priėjau prie šio anime. Mane jis pakerėjo savo realistiškumu, kuris atsispindėjo pagrindinės veikėjos charakteryje ir veikėjų santykiuose. Jau seniai nebesu mokinė, bet atpažinau save įvairiose ten nutikusiose situacijose. Apėmė ir nostalgija, ir tikrumas. O dar svarbiau yra pilnatvės jausmas, kurį palieka „Skip to Loafer“. Tu nuoširdžiai sergi už pagrindinę veikėją, tu tiesiog apsigyveni pasakojamoje istorijoje. Yra ten ir dramų, bet jos neperspaustos. Tiesiog labai šilta ir gerai parodyta istorija. Buvo gaila, kad tik 13 serijų ir jog neišvysiu, kaip Mitsumi seksis toliau. Buvo, bet nebėra, nes neseniai mačiau naujienas, jog „Skip to Loafer“ gavo antrą sezoną. Banzai!
O antrą anime, kurį norėjau paminėti, peržiūrėjau visai neseniai, rudenio pabaigoje. Tai „Kusuriya no Hitorigoto“ arba angliškai žinomas dar kaip „The Apothecary Diaries“. Tai irgi gana skambiai per anime bendruomenę nuaidėjęs serialas, pelnęs daug pagyrų. Tiesą sakant, pastarieji metai „pagimdė“ nemažai daug dėmesio susilaukusių kūrinių. „Kusuriya no Hitorigoto“ vienas iš jų. Ir didžiausia jo stiprybė slypi vėlgi veikėjuose. Čia irgi turime netipinę pagrindinę veikėją merginą, vardu Maomao. Ir stiprų jos porininką vaikiną Jinshi. Judviejų chemija turbūt yra tas elementas, kuris skatino žiūrėti anime labiausiai. Taip pat ir pati Maomao yra žavinga veikėja, turinti ir pliusų, ir trūkumų. Tiesa, antroji anime pusė man susižiūrėjo kiek silpniau. Dėl to ir suabejojau, ar galiu „Kusuriya no Hitorigoto“ skirti metų atradimo titulą. Tikiuosi, kad netrukus prasidėsiantis antrasis sezonas padėtį pataisys.
Metų drama
Šis titulas atitenka k-dramoms apskritai! 2024 m. nėra metai, kai pirmą kartą peržiūrėjau k-dramą. Per pastarąjį dešimtmetį pasitaikė viena kita k-drama šen bei ten. Bet jaučiu, jog 2024 m. yra tie metai, kai galutinai ant jų užkibau. Kai atradau, pajutau, perpratau jų žavesį ir panorau pamatyti daugiau. Dėl to šis žanras tapo mano praėjusių metų atradimu. O išskirti vieną dramą, nors jų peržiūrėjau vos keletą, yra labai sunku. Nei vienai nelimpa titulas „atradimas“. Labiau „geriausia 2024 m. mano matyta k-drama“. Ir tai būtų „Twinkling watermelon“.
Metų atlikėja
Savo 2024 metus muzikoje jau aprašiau, tačiau ten nepaminėjau savo atradimų. O didžiausiu atradimu muzikoje laikau japonų dainininkę Akina Nakamori. Kaip ji atsirado mano gyvenime? Istorija netrumpa. Viskas prasidėjo 2014 m., kai finaliniame savo „Live Flight“ turo koncerte Nana sudainavo dainą „DESIRE ~Jounetsu~“. Ištisus dešimt metų maniau, kad tai jos character song iš kažkokio anime, kurio man vis nepavyko atkapstyti. Ir štai 2024 m. antroje pusėje „Spotify“ platformoje randu „Live Flight“ dainų sąrašą su įtraukta „DESIRE ~Jounetsu~“. O po ja švyti Akina Nakamori vardas. Man šokas, nes aš nė neįtariau, kad Nana atliko 80-90-tųjų japonų legendos koverį. Ir laimė, nes pasirodo, man patinka praeito šimtmečio japonų muzika. Nežinau, kas ir kaip, tačiau mane traukia tas vintažinis skambesys. Dėl to labai džiaugiuosi šiuo atradimu.
Bonusas
Berašant šį įrašą, mintyse iškilo dar vienas dalykas, kurį galėčiau priskirti 2024 m. atradimams. Nesugalvoju, į kokią kategoriją jį priskirti, tai pristatau kaip bonusą. O tai yra „One Piece“! Ne, nepradėjau žiūrėti šio 1000+ serijų turinčio anime ar skaityti manga. Peržiūrėjau pagal juos sukurtą live action serialą. Žinoma, tai neoriginalas, tačiau susuktas taip gerai, kad sugebėjo perteikti „One Piece“ žavesį ir paversti mane šios frančizės gerbėja. Nekantriai laukiu antro serialo sezono ir naujo „One Piece“ anime, kuris turėtų glaustai perpasakoti istorijos pradžią (vadinasi, tinka tiems, kurie neįsėdo į dabar einančio anime traukinį). O svarbiausia, kad dabar bent jau daugmaž apčiuopiu ir nutuokiu, kodėl tiek daug žmonių yra užkietėję „One Piece“ gerbėjai.
Apibendrinus 2024 m., belieka laukti, kokių atradimų pateiks jau prasidėję 2025 m. Lai jie būna ne ką mažiau stebinantys, patikę, įsimenantys ir atnešę begalę gerų emocijų. Nes jos ir yra pramogų (kad ir kokią jų formą pasirinktume vartoti) esmė.
