Kinų dramos „Reset“ apžvalga

Jei ne kolegė, kuri man rekomendavo „Reset“, šios c-dramos tikrai nebūčiau atradusi. Ir būčiau labai daug ko netekusi. Apkritai c-dramos (kinų serialai) man dar nepažįstamas pasaulis, nors su Azijos šalių dramomis draugauju jau gal dešimtmetį. Bėda ta, kad jos baisiai ilgos. Aš pradėjau nuo j-dramų, kurios turi apie 10 serijų, pamažu perėjau prie k-dramų, kurios šiuo metu turi apie 16 serijų, o štai c-dramos dažnai turi apie 50 serijų. Ir jos, žinoma, trunka ne po 25 min., kaip koks anime serialas, o po gerą valandą. Ne pats racionaliausias pasirinkimas su mano lėtais žiūrėjimo tempais. Tad „Reset“ man tapo tarsi išsigelbėjimu. Ši c-drama turi tik 15 serijų po 45 min. Ir dar yra susijusi su keliavimu laiku (motyvu, kuriam esu neabejinga, kaip matyti iš mano k-dramų istorijos). Ar galėjau praleisti tokią progą pagaliau susipažinti su mistiškuoju (ne visai mistišku, nes „Reset“ nėra fantastinė drama, kuriomis labiau garsėja kinų serialai) kinų dramų pasauliu? Tikrai ne. Štai mano įspūdžiai.

Bendra informacija

Pavadinimas: Reset

Serijų skaičius: 15

Leidimo metai: 2022

Kur žiūrėti: Viki (prieinama nemokamai)

Pagrindinė herojė Li Shi Qing važiuodama autobusu patenka į katastrofą – autobusas netikėtai sprogsta ir žūva visi jo keleiviai. Bet viskas tuo nesibaigia. Mergina vėl nubunda tame pačiame autobuse ir įvykiai pasikartoja. Vėl ir vėl. Supratusi, kad ji ne sapnuoja, o pateko į laiko kilpą, Li Shi Qing bando ištrūkti iš autobuso ir netyčia į laiko kilpą įtraukia dar vieną keleivį Xiao He Yun. Kartu jiedu stengiasi įminti sprogimo paslaptį, kad išvengtų katastrofos ir nutrauktų beribę laiko kilpą.

Kas sužavėjo

Stipriausia „Reset“ pusė yra tai, kaip dramoje išpildytas laiko kilpos konceptas. Būtent dėl jo ir susidomėjau serialu. Man buvo smalsu, kaip kūrėjai sugebės parodyti įvykių pasikartojamumą, kad nepasidarytų nuobodu. Ir patikėkite, kuo jau kuo, bet nuoboduliu „Reset“ tikrai neapkaltinsite. Čia buvo vienas įtempčiausių mano matytų serialų. Ir taip, pasikartojamumo čia yra. Jei nebūtų, net nepatikėtum, kad rodoma laiko kilpa. Tačiau kūrėjai rado būdą, kaip visame kame pridėti dinamikos ir įtampos. Vos žiūrovas pamano, kad „pagavo“, kokia bus tolimesnė serijų struktūra, pvz., kad nuo šiol per kiekvieną seriją susipažinsime vis su kitu autobuso veikėju, kol išaiškinsime kaltininką, įvyksta netikėtas posūkis, kuris įvykių eigą perverčia 180 laipsnių kampu. Dėl to tu niekada nežinai, kaip baigsis kilpa. Ar šįkart pavyks sustabdyti sprogimą? Ar šis keleivis blogietis? O gal šis? Nors šiaip nelaikau savęs labai patiklia serialuose, tačiau ne kartą pasigavau ant kabliuko, kai maniau vienaip, o paaiškėjo kitaip.

O ir laiko kilpos pasikartojamumas dėl šios dinamikos neišnyko. Visada jutai, kad jis šalia, yra fone, kad nepabėgsi nuo jos. Nors veikėjų veiksmai skyrėsi, dažnai jie vis tiek privesdavo prie panašios baigties, kas į neviltį varė tiek juos pačius, tiek mane kaip žiūrovę. Kalbant apie laiko kilpos konceptą, man dar patiko tai, kad kiekviena kilpa buvo vis kažkuo tokia pati ir kažkuo kitokia. Tai gerai atskleidė, kad net patekę į tą pačią situaciją ir paprašyti atlikti tą patį veiksmą žmonės gali pasielgti skirtingai priklausomai nuo įvairių aplinkybių. T. y. visada išlaikomas bent jau minimalus netikėtumo faktorius. Man tai pasirodė realistiška, nes turbūt kiekvienas iš mūsų net ir toje pačioje situacijoje kaskart pasielgtume skirtingai dėl savo emocijų.

Kas patiko

Antras dalykas, dėl ko „Reset“ yra tokia stipri drama, tai pagrindinių veikėjų duetas. Su abiem jais gana nesunku susitapatinti ir juos suprasti. Ir jiedu labai gerai vienas kitą papildo. Viena pati Li Shi Qing būtų buvusi tiesiog eilinė naivi mergaitė iš bet kurios (ypač senesnės) azijiečių medijos. Vienas pats Xiao He Yun turbūt būtų tapęs tiesiog šikniumi egoistu. Nes būtent Li buvo labiau linkusi į idealizmą ir norėjo išgelbėti visus keleivius, o Xiao labiau buvo linkęs į realizmą ir norėjo rasti būdą, kaip iš autobuso išsigelbėti patiems. Dėl to dramos pradžioje tarp jų būta trinties ir kilo ne vienas konfliktas. Man patiko, kad galiausiai veikėjai priėmė vienas kito pasaulio suvokimą, bet dėl to neatsisakė savo požiūrio. Li ir toliau išliko toji, kuri kiekvienoje situacijoje ieškojo pliusų, o Xiao išliko realistas. Taip Li tapo Xiao moraliniu kompasu, o Xiao įkvėpė Li pasitikėjimo savimi ir stiprybės. Būtent tuo sužavėjo jų dinamika ir buvo labai smagu stebėti, kaip veikėjai prisiriša vienas prie kito, kaip tarp jų užsimezga stiprus ryšys.

Kalbėdama apie veikėjus, negaliu nepaminėti Lu Di. Vos per vieną jam dedikuotą seriją jis tapo mano mylimiausiu veikėju. Apskritai dauguma veikėjų buvo labai gerai išpildyti. Tiek autobuso keleiviai, tiek įvykį tiriantys policijos pareigūnai, tiek kiti. Dėl to net nepastebi, kaip imi sirgti už juos visus, kaip kiekvienas tampa brangus ir kiekviena kilpa, kurioje tenka kurį nors veikėją prarasti, tampa bloga kilpa, kurią norisi perdaryti.

Ko pritrūko iki 10 balų

Ties 8 ir ties 12 serijomis buvau įsitikinusi, kad „Reset“ yra pati geriausia visų laikų drama, kuriai be krislo abejonės MyDramaList platformoje skirsiu 10 balų. Deja, taip neįvyko. Daviau 9. Ir labai ilgai mąsčiau kodėl. Kur dingo tas įspūdis? Aš vis dar sutinku, kad tai vienas geriausių serialų apie įstrigimą laike. Rekomenduočiau pažiūrėti kiekvienam. Tačiau turiu pripažinti, jog paskutinė serija įtampa šiek tiek nusileido ankstesnėms. Galbūt tiesiog iki tol ta įtampa buvo per aukštai sukelta ir nebuvo niekaip įmanoma to išlaikyti iki pabaigos, kai nebeliko nežinomųjų, o tik viską atlikti taip, kaip reikia. O gal kaip tik paskutinėje serijoje kai kurie dalykai baigėsi per lengvai, kiti per lengvai buvo nustumti į šalį, palikta nepaaiškintų dalykų. Kaip ir negaliu sakyti, jog pabaiga buvo nuvilianti, tačiau iki visavertiško išpildymo taip pat pritrūko. Ar dėl to mažiau verta žiūrėti „Reset“? Tikrai ne. Jūsų įdėtas indėlis į šią dramą atsipirks. Bus tikrai labai gražių momentų.

Apibendrinkime

C-dramoje „Reset“ puikiai išpildomas laiko kilpos konceptas, sukuriant įtampą netikėtais posūkiais ir tuo pačiu metu palaikant pasikartojamumo motyvą. Serialo varikliu tampa ne tik vienas kitą papildančių pagrindinių veikėjų duetas, bet ir stiprūs šalutiniai veikėjai. Šie du aspektai sukuria intriguojantį ir žmogišką pasakojimą, kurį stebėdami pasijusite it važiuodami linksmaisiais kalneliais atrakcionų parke. Staigi emocijų kaita garantuota. Rekomenduoju ne tik kelionių laiku gerbėjams, bet ir tiems, kurie neabejingi trileriams ir apskritai gerai susuktoms istorijoms.

Įvertinimas: 9 / 10

Anime „Kimi ni Todoke“ 3-čio sezono apžvalga

Ar gali anime sulaukti tęsinio po daugiau kaip 10-ties metų? Ir dar net ne shounen, o shoujo žanro, kuris įprastai gauna vos 1–2 sezoniukus mangai pareklamuoti ir praktiškai niekada nesulaukia pilnos adaptacijos? Šiais laikais, kai turime „Netflix“ – taip, gali! Taip nutiko su „Kimi ni Todoke“.

Atminčiai atgaivinti truputis statistikos. Pirmasis „Kimi ni Todoke“ sezonas pasirodė 2009-2010 m. Jį tuoj sekė antrasis sezonas, išėjęs 2011 m. Ir tyla... Manga, pagal kurią anime pastatytas, buvo pradėta leisti 2005 m. ir baigėsi 2017 m. Tad nesvarbu, ar skaičiuotume nuo antrojo anime sezono ar nuo manga leidimo pabaigos, prabėgo bent jau penkmetis, jei ne visas dešimtmetis, kai pasirodė naujienos, jog „Kimi ni Todoke“ sulauks naujo sezono. Ar „Kimi ni Todoke“ yra mano visų laikų mėgstamiausias shoujo serialas? Ne. Bet ar aš tai sužinojusi pradėjau šokinėti iš džiaugsmo? Beveik taip. Nes savo laiku šis anime paliko žymę shoujo gerbėjų širdyse, įskaitant manąją. Jei ir jums teko susidurti su šiuo anime, kviečiu į nostalgijos kelionę su Sawako ir Kazehaya.

Bendra informacija

Pavadinimas: Kimi ni Todoke 3-čias sezonas

Serijų skaičius: 5

Leidimo metai: 2024

Kur žiūrėti: Netflix

Prisipažinsiu, prieš šokdama į 3-čiąjį sezoną tikrai negaivinau atminties ir neužmečiau akies į pirmus du, o nėriau stačia galva su miglotais prisiminimais apie tai, kas yra įvykę istorijoje. Ir to visiškai pakako. 3-čiasis „Kimi ni Todoke“ sezonas prasideda ten, kur baigėsi antrasis, kai Kazehaya ir Sawako prisipažįsta patinkantys vienas kitam ir tampa pora. Šis sezonas būtent ir tęsia jų santykius bei plėtoja antraeiles poras.

Geri dalykai

Man labai patiko atmosfera. Nors, kaip minėjau, pirmus du sezonus žiūrėjau prieš dešimtmetį ir net nesivarginau jų prisiminti, 3-čiasis sezonas iš karto savo animacija, garso takeliu ir bendra atmosfera nukėlė į tas dienas. Animacijos kokybė geresnė nei buvo prieš dešimt metų, tačiau piešimo stilius nepakeistas, nemodernizuotas (bent jau ne per daug), dėl ko gerbėjos širdis tik džiūgauja. Apskritai visame išpildyme justi daug meilės ir pagarbos originalui. Už tai dėkoju kūrėjams.

Įdomus sprendimas buvo anime daryti ne standartiniu 12 ar 24 serijų po 25 minutes formatu. 3-čiasis „Kimi ni Todoke“ sezonas turi 5 serijas, kurios trunka apie valandą. Iš pradžių pasirodė be galo keista ir net nepatrauklu, kad viena anime serija yra beveik filmo ilgio. Tačiau sprendimas labai pasiteisino, nes kiekviena serija apėmė po vieną svarbų įvykį. Dėl to istorija atrodė vientisesnė, galėjai geriau įsijausti.

Man šio sezono žvaigždės buvo Chizuru x Ryu bei Ayane x Kento poros. Pirmoji man patiko jau nuo seniau, dėl to labai laukiau, kada sulauks daugiau dėmesio ir santykių vystymo. O Ayane, kaip veikėja, manęs niekada per daug nežavėjo, tad nustebau, kaip ji man patiko šiame sezone. Turbūt dėl to, jog buvo skirta nemažai laiko jos charakteriui, dilemoms atskleisti. Kento taip pat buvo be galo žavus, tačiau jo klausimu laikau save šališka, nes jį įgarsina Mamoru Miyano, tad vien dėl to jaučiu šiam veikėjui šiokią tokią silpnybę.

Patiko ir pati Sawako. Neįmanoma jos nemylėti ar bent jau nejausti jai simpatijos. Buvo smagu stebėti ir jos santykius su tėvais, kaip merginos atsivėrimas kitiems žmonėms, draugai paveikia ir šiuos santykius, padeda jai bei jos tėvams augti ir šioje srityje. Manau, tai labai svarbu, nes dažnai anime pamiršta tėvus apskritai. Dėl to džiaugiuosi, kai jie nebūna tik foniniai veikėjai.

Ne tokie geri dalykai

Deja, Kazehaya ir apskritai Sawako x Kazehaya pora taip stipriai pasidžiaugti negaliu. Labai nepatiko Sawako x Kazehaya santykių vystymas. Pirmoje sezono pusėje su jais viskas buvo gražu, miela, norėjosi juos palaikyti. Bet po to... Atsirado „nesusipratimas“, kuris uždėjo tam tikrą pauzę jų santykiams. Iš esmės man blogą poskonį paliko net ne pats „nesusipratimas“, o tai, kiek laiko užtruko jį išspręsti. Tarp veikėjų atsiradusi trintis man pasirodė visai logiška ir galima, nes juk čia paaugliai, kurie pirmą kartą įsimylėjo. Natūralu, kad nebūtinai žino, kaip elgtis. Net visai patiko, jog buvo paliesta tokia tema. Bet kodėl, o, kodėl reikėjo tai ištęsti per beveik 3 serijas? Kas pačioje istorijoje truko net keletą mėnesių. Tame nematau nei logikos, nei prasmės, nei dar ko nors. Pagadino visą įspūdį kaip reikiant. Gerai, kad kol Kazehaya stoviniavo vietoje, istorijos dėmesys buvo nukreiptas į Chizuru ir Ryu bei Ayanę ir Kento.

Apskritai sezonas privertė susimąstyti apie Kazehayą kaip veikėją. Koks jis? Ar bent jau vertas jis Sawako? Kažkaip suabejojau. Gal dėl to kaltas ir sprendimas žiūrovui neišsakyti, neatskleisti Kazehayos jausmų. Nes tikrai buvo daug vietų, kur neaišku, kaip jis jaučiasi. Visa meilė ir prisirišimas atrodė, jog kyla tik iš Sawako pusės. Kas man buvo keista, nes to sezono pradžioje nejutau, bet nuo vidurio tikrai jau suabejojau vaikinuko jausmais.

Dar užkliuvo tai, kad Sawako man pasirodė labai jau pasyvi savo draugių atžvilgiu. Norėjosi, kad ji daugiau įsikištų, bent pasikalbėti bandytų. Juk draugės padėjo jai su Kazehaya. Ir Sawako iki tol neturėjo draugų, o dabar jų turi. Ar nebūtų tai parodę, kaip ji užaugo? Be to, Sawako vienintelė žinojo, kad Ryu yra įsimylėjęs Chizuru, tačiau galiausiai tai nebuvo išrutuliota. Net pamiršta, nes šis faktas neturėjo absoliučiai jokios įtakos Chizuru ir Ryu poros vystyme. Tai kam reikėjo jam suteikti tiek svorio pirmuose sezonuose? Sawako net nepasisakė, jog žinojo apie tai. Didžiulis nusivylimas.

Išvada

Vis dėlto 3-čiąjį „Kimi ni Todoke“ sezoną norisi vertinti gan aukštai tarsi gerbėjams skirtą meilės laišką iš praeities. Gal dėl nostalgijos. O gal tiesiog visus minusus pakankamai atsvėrė geri dalykai. Geri dalykai – tai pati sezono pradžia, antraeilės poros, kurios čia gavo daug pirmo plano dėmesio, Sawako ir jos santykiai su tėvais. Blogi dalykai – antroji sezono pusė, kai kalbama apie pagrindinę porą (visi kiti dalykai, vykę antroje pusėje buvo puikūs ir įdomūs), ir truputį pats Kazehaya, kurio problemos taip ir neperpratau. Nepaisant visko, sezoną sužiūrėjau labai skaniai, džiaugiuosi juo ir rekomenduoju visiems, kurie matė pirmesnius sezonus, o gal tik dabar žengia į „Kimi ni Todoke“ pasaulį.

Vertinimas: 9 / 10 (nostalgija čia prideda bent 0,5 balo)