Mamoru Miyano „THE ENTERTAINMENT“ (išpakavimas)

Net šiek tiek simboliška, kad vėluoju pasidalinti dar vienu savo pirkiniu iš Japonijos. Mamoru su savo nauju albumu užtruko bene penkerius metus, o aš porą mėnesiukų susivėlinau su jo išpakavimo pristatymu. Bet apie viską nuo pradžių.

2020 m. man buvo Mamoru muzikos metai. Susitelkusi į šeimyninį gyvenimą Nana pasitraukė į šešėlį, o Mamo-chan ėmė kepti vieną po kito vis geresnius singlus. Todėl natūraliai mano galvoje gimė noras įsigyti būsimą Mamoru albumą, į kurį bus sudėti mano širdį užkariavę singlai. Juolab, kad be draugės padovanoto „M&M THE BEST“ kitų Mamo-chan albumų savo kolekcijoje dar neturėjau. O tada prasidėjo nervų karas, nes Mamoru nė kiek neskubėjo paskelbti naujo albumo, nors paskutinį buvo išleidęs seniai seniai 2017 m. Tik toliau kepė puikius singlus. Net kai 2022 m. sausio pradžioje buvo pagaliau oficialiai pranešta, kad praktiškai po 5 m. nuo paskutinio jau ruošiamas naujas albumas, prireikė dar gerų pusės metų, kol sužinojome jo pasirodymo datą – 2022 m. lapkričio 2 d.

Albumą tikriausiai užvėlino pandemija, nes labai daug japonų atlikėjų vengė leisti albumus 2020 m. ir nukėlė juos iki 2022 m. Gal bijojo, kad žmonės nepirks, nes ne tas galvoje buvo. Laukė geresnių nuotaikų ir laikų. Ir nors gerokai pavėluotas, Mamo-chan albumas tikrai buvo lauktas ir yra labai geras. Tik niekaip negaliu nusikratyti ir tam tikro nusivylimo ar kartėlio, kad jame vos 4 naujos dainos. Visos kitos buvo išleistos per 2019–2022 m. kaip fiziniai arba skaitmeniniai singlai. Dievinu praktiškai jas visas, tačiau jau spėjau jų atsiklausyti, tad albumas neskamba naujai ir primena geriausių dainų rinkinį. Tai vienintelis jo minusas, bet privalėjau jį paminėti.

O dabar jau galiu pereiti prie linksmosios dalies ir parodyti, koks nuostabus Mamoru Miyano „THE ENTERTAINMENT“ albumo dizainas!

Kadangi jau turiu Blu-ray diskų grotuvą, galėjau rinktis CD+BD albumo versiją. Iš tiesų ją pasirinkau tik dėl nuotraukų albumėlio, nes priešingai nei Nanos albumų, Mamoru papildomi vaizdo diskai retai turi, mano akimis, vertingos medžiagos. Šįkart ten sudėti tik dainų klipai ir jų making of. Net nėra albumo fotosesijos ar viso albumo making of, dėl ko irgi truputį nusivyliau, nes albumo kaina ne tokia ir maža. Tačiau dėl vizualiosios dalies rinktis CD+BD versiją tikrai apsimokėjo.

„THE ENTERTAINMENT“ įsigijau iš CDJapan ir kartu su juo gavau bonus nuotraukėlę. Pastebėjau, kad dabar vis daugiau japonų atlikėjų nebesirenka plakatų ir kaip priedą duoda vadinamuosius bromide – nuotraukas. Man nuo to tik geriau, nes plakatai yra dideli, reikalauja vietos ant sienos, o nuotraukytes galima gražiai susidėti į nuotraukų albumą ir kolekcionuoti. Dar labai smagu, kad Mamo-chan nuotraukos visada (kiek teko matyti) būna su jo parašu. Nors žinau, kad jis nėra rašytas ranka, jis vis tiek prideda asmeniškumo ir artumo.

Kaip ir Nanos riboto leidimo albumų versijos, taip ir Mamoru „THE ENTERTAINMENT“ CD+BD versija turi dėžutę, kurioje sudėti CD dėkliukas ir nuotraukų albumėlis. Vienintelė bėda, kad toji dėžutė yra baisiai plooooona. Aš taip pripratusi prie Nanos tvirtų dėžučių, kad Mamo-chan kartoninė dėžutytė atrodo it vėjo pučiama. Savo plonumu šiek tiek primena taivanietišką „ROCKBOUND NEIGHBORS“ versiją.

Kad ir kokia plona dėžutė būtų, ant jos puikuojasi nuostabūs viršeliai. Tiek paties Mamoru, tiek pagalbinių elementų stilius idealiai atitinka pramogų temą, kurią ir nusako albumo pavadinimas. Man taip pat labai patinka komiksų stiliaus užrašai. Sieju juos su iki pandemijos paskutiniu Mamo-chan koncertiniu turu „Blazing“. Jo tema buvo didvyriai, o šiek juk atkeliavę iš komiksų. Nežinau, kiek tai padaryta tyčia, kiek ne. Bet man toks sprendimas atrodo pakankamai simboliškas.

Išoriniams viršeliams parinktos idealios nuotraukos. O, štai, vidiniams... Meluočiau, jei sakyčiau, kad labai patinka CD dėkliuko viršelis :) Mamo-chan akivaizdžiai per aukštas ir netilpo į kadrą. Atrodo, tarsi jis būtų susilenkęs ar sutrauktas, kad tilptų visu ūgiu. Dėl to ši nuotrauka man truputį kelia juoką ir keistai žiūrisi. Bet tai nesumenkina mano meilės albumo dizainui apskritai. Juolab, kad ten giliau pilna kur kas geresnių kadrų.

Ir CD, ir BD diskai sudėti į vieną dėkliuką su pertvara. Tokį naudoja ir Ayu bei Kalafina. Gal ir ne taip įspūdinga, kaip Nanos kartoniniai dėkliukai kiekvienam diskui atskirai, tačiau man patinka plastiko, iš kurio jie pagaminti, kokybė. Gerai žiūrisi ir malonu paliesti. Diskai irgi atitinka komiksų / pramogų tematiką savo ryškumu.

Pats geriausias su „THE ENTERTAINMENT“ susijęs dalykas yra tai, kad slapta šis albumas turi net du nuotraukų albumėlius! Taip, taip, čia yra dainų žodžių knygutė, ištraukta iš CD dėkliuko. Tačiau jos viduje itin daug nuotraukų!

Tai pati įspūdingiausia dainų žodžių knygutė iš mano turimų. Toks jausmas, lyg vartytum nuotraukų albumėlį, nes po nerealų Mamo kadrą įdėta ne vien knygelės pradžioje ar pabaigoje, bet ir viduryje ar prie kurios nors dainų žodžių. Nuoširdžiai negaliu atsidžiaugti, nes to nesitikėjau. Juolab, kad prie albumo yra ir tikras nuotraukų albumėlis.

Tikrasis nuotraukų albumėlis taip pat atgaiva sielai ir akims. Ir ne vien dėl Mamoru šypsenos. Nežinau, ar nuotraukose matosi, bet jis yra didesnio dydžio nei tie, kurie pridėti prie mano turimų Nanos albumų. O dydis nuotraukų albumėliams visada prideda įspūdžio. Juk niekas nenori stebeilyti į miniatiūrinį mylimo atlikėjo atvaizdą ;D

Pati albumėlio fotosesija nesužavėjo manęs tiek, kiek išorinio albumo dizaino vaizdai. Trūksta spalvų. Gal čia tyčia taip sugalvota, kad būtų atsvara ryškiam išoriniam dizainui. Bet kai kurios nuotraukos šiek tiek nublanksta. O kitos yra labai gražios. Ką bepridursi – Mamoru yra puikus modelis. O čia pateikiu tik keletą kadrų iš albumėlio, tikrai ne visus!

Ši nuotrauka tikriausiai yra mano mylimiausia. Smagu stebėti besijuokiantį ir savo ūgį su kažkokiu objektu lyginantį Mamoru. Ši linksmoji Mamo-chan pusė labai traukia. Nepajauti, kaip pats imi šypsotis į jį žiūrėdamas.

Bet, žinoma, Mamoru nepraleis galimybės ir pademonstruoti šiek tiek fanservice su tokiomis patraukliomis / intymiomis nuotraukomis. Sakyčiau, Mamo-chan net per daug lepina savo gerbėjas :) Man visiškai pakanka ir jo balso bei geros energijos. Bet jis vis prideda ir „pipiriukų“.

Puikus ne tik „THE ENTERTAINMENT“ dizainas, bet ir vidus. Nors albume tik 12 dainų, jos yra malonios ausiai. Tiesa, graužia širdį kirminukas, kad trys ketvirtadaliai dainų nėra naujos. Tačiau perklausiusi visą albumą kai kurias iš jų pamilau iš naujo arba prisiminiau, kodėl man jos taip patiko, kai buvo išleistos prieš metus ar dvejus. Todėl grožėdamasi Mamoru Miyano „THE ENTERTAINMENT“ savo kolekcijoje ar albumo klausydamasi, jaučiu daugiau džiaugsmo nei kartėlio.

Kviečiu ir jus palaikyti šį talentingą japonų atlikėją ir įsigyti jo albumą. Tą lengvai padarysite iš CDJapan, o rinktis galima net iš trijų versijų: CD, CD+DVD ir CD+BD.

Arba paklausykite „THE ENTERTAINMENT“ Spotify platformoje!

Akiko Shikata „Ayashi“ (išpakavimas)

Sakoma, kad Kalėdos yra stebuklų metas. Kartais ir svajonių išsipildymo metas. Tad per šias Kalėdas išsipildė ir viena iš mano svajonių – turėti Akiko Shikata albumą „Ayashi“.

Apie Akiko Shikatą sužinojau iš „Yona of the Dawn“ anime. Ji ten atliko ending dainą. Šioji man be galo patiko, todėl panorau paklausyti daugiau atlikėjos muzikos. Ir po ranka pirmas pakliuvo jos albumas „Ayashi“. Ne visos dainos „prilipo“ iš karto. Tačiau mane sužavėjo darniai susipynę tradicinės japonų muzikos ir modernūs elementai. Tik tuo metu dar nelabai turėjau galimybės gausiai pildyti savo CD kolekciją (visi ištekliai atitekdavo Nanai). O kai šioji galimybė atsirado, paaiškėjo, kad Akiko Shikata yra gana nišinė atlikėja ir jos albumų nėra CDJapan asortimente.

Norint juos įsigyti, reikėjo naudotis proxy paslaugomis (kai už tave iš japoniškų parduotuvių prekes nuperka paslaugos teikėjas ir persiunčia tau). Kol tam pribrendau (nes ir brangiau, ir ne itin suprantama ar saugu iš pradžių atrodė), užsidarė oficiali Akiko Shikata el. parduotuvė. O kai ši šiais metais pagaliau atsivėrė, ten „Ayashi“ nebebuvo nė kvapo. Jaučiausi truputį nusivylusi, bet ir guodžiau save, kad to albumo man nebūtinai reikia. Tačiau paskui netikėtai atradau, kad jis vis dar yra prekyboje Amazon.co.jp platformoje. Nesusilaikiau ir paprašiau Kalėdų Senelio įgyvendinti šį mano nereikšmingą norą.

Tad dabar ir dalinuosi šiuo grožiu, papildžiusiu mano kolekciją.

Kadangi albumą pirkau, praėjus 4 metams nuo jo išleidimo, apie limited edition ar pan. versijas nebuvo ko nė svajoti. Tačiau ir paprasta CD versija yra gana miela, nes įpakuota į kartoninį, malonų paliesti išlankstomą dėklą. Man jie patinka labiau nei plastikiniai. Net nežinau kodėl, bet sukuria neįprastesnį įspūdį.

Gana įdomi ir kairįjį albumo šoną juosianti juostelė. Ji iš tokio permatomo popieriaus. Tokia labai japoniška.

Kiek man žinoma, Akiko Shikata albumai yra pakankamai konceptualūs ir dažnai pasakoja kokią nors istoriją. Taip ir „Ayashi“ yra akivaizdžiai įkvėptas japonų folkloro. Turbūt dėl to šis albumas man toks ir patrauklus. Pagrindinis viršelis yra be galo gražus. Galinis kiek keistokas, bet irgi atspindintis temą.

Štai, kaip dėkliukas atrodo iš šonų.

Didžiausias „Ayashi“ minusas man yra tai, kad pagrindinis paveikslėlis albumo dizaine kartojasi net tris kartus – viršelyje, ant pačio CD ir knygutėje (kadangi kartojasi, jo nuotraukose nebeįamžinau). Bet nepaisant to, vidinis albumo dizainas yra pasakiškas. Visi tie japoniški raštai, mitinės būtybės, spalvos – tai estetika, kurią suprantu ir myliu.

Įmantriausias šio albumo elementas, kurio dar nebuvau mačiusi nė viename iš savo turimų CD, yra su dėkliuku sujungta knygutė. Dėl to albumas šiek tiek primena ir knygą, kurią galima, va, taip išskleisti. Turbūt tai irgi susiję su tuo, jog albumu pasakojama tam tikra istorija (kurios, deja, negaliu perskaityti, nes taip dar ir neišmokau kanji).

Ir nors knygutėje daugiau paveiksliukų nėra, tik raštai ir ornamentai, jie be galo dailūs. Iš pradžių galvojau, kad čia surašyti dainų žodžiai, bet pažiūrėjusi atidžiau suabejojau. Panašu, jog čia eilėraščiai arba su dainomis susiję pasakojimai. Tad šis albumas tikrai yra ypatingas, palyginus su mainstream atlikėjų.

Džiaugiuosi, kad pasitaikė galimybė dovanų gauti šį puikų albumą. Prisipažinsiu, kad iš vidinio dizaino tikėjausi truputį daugiau (tas tris kartus besikartojantis pagrindinis vizualas...), tačiau tai nepakeičia to, kokie nuostabūs muzikiniai kūriniai sudėti į albumo takelį. Yra ten ir keistų dainelių (pvz., įžanginė ir pabaigos), bet juk tai taip japoniška. O ir pati Akiko Shikata yra nuostabiai talentinga, nes rašo savo dainas, jas įdainuoja įvairiais balsais ir viską sudeda į vieną visumą taip, kad atrodo, jog dainuoja įspūdingiausias choras. Paklausykite patys!

O jei sugalvotumėte šį albumą įsigyti, jis vis dar parduodamas Amazon.co.jp puslapyje.