2023-12-03

Mano „Spotify Wrapped 2023“: kaip „Spotify“ įvertino mano metus muzikoje?

Dar vienas gruodis. Dar vieni metai su „Spotify“. Ir dar vienas metų muzikoje įvertinimas. Šįkart 2023 m. Ar tai buvo geri metai klausytis muzikos? Manau, taip. Ar daug naujų gerų dainų išleita? Atrasta? Priklausyta? Žinoma! Ar labai skiriasi „Spotify“ ir mano nuomonės, ko šiais metais klausiausi daugiausia? Šiek tiek. Vadinasi, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais savo „Spotify Wrapped“ atradau nemažai staigmenų, kurios privertė nusišypsoti. O juk šypsotis yra gerai :)

Pradėkime apžvalgą!

Smagu, kad 2023 m. kai kurie dalykai išliko nepakitę, kiti grįžo į senas vėžias, o dar kiti atsirado naujai. Iš tiesų labai sunerimčiau, jei Nana nesipuikuotų mano daugiausiai klausytų atlikėjų TOP 1 vietoje. Nes man patinka stabilumas. Ir vis dar labai patinka Nanos muzika. Jos klausytis beveik tas pats kaip sugrįžti į vaikystės namus, kur viskas be galo pažįstama, ramina, paguodžia, pradžiugina.

O koksgi šių metų mano žanrų „sumuštinis“? Jame išsidėliojo tie patys žanrai, kurie mano „Spotify Wrapped“ sužiba kasmet, tik šiek tiek pasikaitaliojo vietomis. Keistoka matyti lietuvišką pop muziką antroje vietoje, nes pas mane visiškai karaliauja japoniška pop muzika, tik ją „Spotify“ išskirsto per kelis žanrus (anime, j-pop, dansei seiyuu) ir tai palieka vietos lietuviškai muzikai atsidurti aukščiau. Ir vis dėlto šildo širdį, kad mano grojaraščiuose yra pakankamai vietos ir gimtosios šalies muzikai.

Kasmet mintyse išsirenku kelias dainas kandidates, kurios galėtų gauti klausomiausios dainos titulą, tačiau net ir su ta nuojauta, kas galėtų užimti šią vietą, „Spotify“ kiekvieną kartą mane nustebina! Dėl ko tik dar smagiau ir linksmiau žiūrėti tokias statistikas. 2023 m. mano TOP klausomiausia daina tapo SawanoHiroyuki[nZk] ir Laco daina „FAKE it“. O jos tikrai klausiau be perstojo, kai ji buvo išleista žiemą. Tad nors ir negalvojau, kad ji atsidurs taip aukštai, priekaištų neturiu – tikrai šios dainos klausiau DAUG.

O, va, klausomiausių dainų TOP penketukas prajuokino. Ten yra bent dvi dainos, kurių tikrai neklausiau tiek daug kartų, kad jos į jį patektų. Ir taip, mano atmintis nestebuklinga, bet aš tikrai prisiminčiau, jei būčiau dažnai užsileidusi Mamoru „Orpheus“. Juk iš tiesų kur kas dažniau klausiau jo naujienų „Invincible Love“ ir „Quiet Explosion“. O kaip į antrą vietų užkopė „Luck Life“ „Shirushi“ iš vis negaliu atsistebėti. Taip, 2023 m. nemažai klausiau šios grupės, tačiau „Naru“ ir „°C“ dainų (net įtariau, kad pirmoji galėtų atsidurti TOP trejetuke). Tad dar kartą įsitikinau, kad „Spotify“ algoritmai veikia pagal man nežinomas taisykles ir dainas į klausomiausių topus priskiria pagal, niekas nežino, kokius kriterijus.

Panašu, kad šiais metais praleidau šiek tiek mažiau laiko, klausydama muzikos (bent jau per „Spotify“). Tačiau maždaug 4 tūkstančiais minučių mažiau nei pernai, kas, mano nuomone, visai neblogai. Vis dar palaikau tempą :)

Nors visa širdimi kasmet palaikau Naną ir ji atsiduria TOP pirmoje vietoje, niekaip neišlipu iš tų 0,5 % geriausių jos klausytojų. Kažin, kokia paslaptis? Kaip patekti į jos 0,6 % geriausių klausytojų? Nes jei klausysiu Nanos dar daugiau, bijau, jog dainos man atsibos. Tad neįsivaizduoju, kaip kiti gerbėjai tai sugeba.

Šiek tiek nusivyliau, jog „ETERNAL BLAZE“ vėl stebuklingai tapo labiausiai mano klausyta Nanos daina. Na, aš jos tikrai tiek daug kartų neklausiau. Kur kas dažniau jungdavau „METANOIA“. Ar net „Tenkuu no Canaria“ kur kas dažniau šmėžavo mano grojaraščiuose. Tad, mielasis „Spotify“, kaip? Negi tu dainai skiri daugiau taškų vien dėl to, kad pernai jos daug klausiau? Ir pagal nutylėjimą vėl ją keli aukštyn?..

Mano klausomiausių atlikėjų TOP penketuke mažai pasikeitimų nuo pernai metų. Iš esmės tik penktoji vieta kito ir ją užėmė iki šiol šiame tope net nebuvusi Aimer. Sveika atvykusi, Aimer! Išties šiai atlikėjai 2023 m. buvo produktyvūs. Išleisti keli singlai, albumas, tad natūralu, kad jos ir klausiau daugiau, jog susipažinčiau su naujienomis.

Truputį bijojau, kad Mamo nepateks į penketuką, nes man atrodė, kad 2023 m. jo klausiau mažiau, tačiau „Spotify“ nusprendė, kad jis vis tiek užima solidžią trečią vietą mano muzikos širdyje.

Na, o, kaip pirmoji vieta visada Nanai, taip antroji visada Ayumi. Bent jau mano širdyje šios dvi atlikėjos visada užima šias vietas, nesvarbu, kiek daug ar mažai būčiau jų klausiusi per metus.

Taip pat labai smagi nauja funkcija pamatyti, kaip keitėsi TOP penketuko atlikėjų klausomumas per metus, t. y. kuriais mėnesiais jų klausiausi daugiausia. Panašu, jog nei vieno neklausiau tolygiai :D

O labiausiai mane iš vėžių išmušė, kai pasirodė užrašas, jog kažkas skambina ir tuoj sujungs... Ir ekrane išvydau Mamo! Vos neapsiverkiau. Žinau, kad tai įrašyta žinutė, skirta visiems „Spotify“ klausytojams (nepersonalizuota), tačiau tai toks šiltas ir gražus gestas. Žinučių iš atlikėjų buvau gavusi ir pernai (su padėkomis už tai, kad klausiau jų dainų), bet iš Vakarų atlikėjų. Nuoširdžiai nesitikėjau čia išvysti japonų atlikėją ir dar Mamoru. Dabar jo dainų klausytis noriu tik dar labiau :)

Ir galiausiai mano titulas. Kaip šiais metais klausiau muzikos? Pernai buvau specialistė, o šiemet hipnotistė. Taip, jei jau užsileidžiu albumą ar grojaraštį, stengiuosi išklausyti visas jo dainas, net jei per vidurį įterpiu ir kitų dainų. Šį mano bruožą „Spotify“ pagavo puikiai.

Tad nors ir su keliais kliurkais, mano „Spotify Wrapped 2023“ man labai patiko ir pradžiugino. Nekantrauju šokti į 2023 m. klausomiausių dainų grojaraštį ir perklausyti, kaip skambėjo šie mano metai. Neabejoju, kad prisiminsiu daug puikių dainų ir išgirsiu ne vieną, priversiančią susimąstyti, ar tikrai ji taip dažnai skambėjo mano kasdienoje :D

O kokie buvo jūsų metai muzikoje?

2023-11-04

Kur pirkti mangą Lietuvoje?

Nors prieš 15 metų „Obuolio“ leidyklos pradėta manga revoliucija Lietuvoje žlugo, taip ir dorai neįsibėgėjusi, tai neužtrenkė durų šiems japoniškiems komiksams patekti į Lietuvą. Akivaizdu, kad mangos lietuviškai nebesulauksime, nes mūsų per mažai, kad finansiškai apsimokėtų ją versti (o gal ir neverta, nes tie vertimai nebūtinai labai geri). Tačiau labai džiugu, kad vis daugėja vietų (fizinių ir elektroninių), kur anglų kalba išverstą mangą galima įsigyti ir Lietuvoje. Šiuo klausimu ypač domėtis pradėjau, kai 2023 m. pavasarį (didžiam mano liūdesiui) užsidarė nuostabiausias elektroninis knygynas pasaulyje – „Bookdepository“. Kadangi šie atradimai mane pradžiugino, noriu jais pasidalinti ir su kitais japoniškų komiksų gerbėjais, kurie galbūt vis dar ieško, kur pirkti mangą Lietuvoje.

Geriausi e. knygynai, kuriuose galima įsigyti mangą Lietuvoje

Iki 2023 m. pavasario tiek knygas, tiek mangą anglų kalba siunčiausi iš jau paminėto „Bookdepository“, nes ten buvo ir geros kainos, ir nereikėjo mokėti už tarptautinį siuntimą. O kai šis e. knygynas užsidarė, po visų „Brexit“ ir PVM mokesčio pakeitimų (kai buvo panaikinta lengvata, jog šis mokestis netaikomas siuntoms iki 22 eurų vertės) siųstis mangą iš užsienio pasidarė labai brangu. Dėl to atsigręžiau į gimtojoje žemėje prieinamus išteklius ir likau maloniai nustebinta pasirinkimo įvairovės. Pristatau didžiausią įspūdį palikusius perliukus.

FujiDream

Pirmąkart „FujiDream“ pamačiau „Facebook“, kur jis labai aktyviai reklamavosi (arba man jau labai siūlė jo reklamas). Tik ilgai neskubėjau išbandyti šios e. parduotuvės, nes man nelabai patiko jos dizainas. Toks gana mėgėjiškas pasirodė, o nepavykusių mėgėjiškų bandymų Lietuvoje pardavinėti mangą jau buvau mačiusi, tai nenorėjau prasidėti. Vis dėlto laikas bėgo ir, žiū, „FujiDream“ niekur neišnyko. O ir atsirado poreikis prigriebti vieną mangos tomą. Tad išbandžiau. Ir nenusivyliau.

Iš pirmo žvilgsnio „FujiDream“ siūlo itin platų asortimentą. Ten tikrai rasite populiariausias šių dienų mangas. Tačiau nebūtinai visus tomus. Ypač trūksta senesnių, pačių pirmųjų. Ir iki šiol man dar nepavyko išsiaiškinti, ar galima pas juos norimą tomą įsigyti pagal individualų užsakymą, net jei jo nėra sandėlyje. Mat, mano pirktas „Fullmetal Alchemist: Fullmetal edition“ tomas ir buvo su išankstiniu užsakymu, kurio reikia palaukti ilgiau (3 savaites). Tačiau tokio prierašo prie neturimų knygučių nėra, tad turbūt nėra ir galimybės jų užsakyti tiesiai iš tiekėjo su išankstiniu / individualiu užsakymu. Dėl ko labai gaila.

Tačiau „FujiDream“ turi ir pliusų. Vienas iš jų – reguliariai vykdomos teminės akcijos. Jų metu galima norimą mangos tomą įsigyti su apie -20 % nuolaida, kas tikrai apsimoka. Štai aš savo „Fullmetal Alchemist: Fullmetal edition“ 15 tomą būtent ir čiupau, kai vyko fantastinių mangų išpardavimas. Taip pat itin gerą įspūdį paliko siuntinio supakavimas. Labai kruopštus ir tikrai saugus. Knygelė atvyko nė kiek nepažeista. O ir laukimo terminas neprailgo. Kaip minėjau, mano manga buvo su išankstiniu užsakymu ir jos laukiau, kaip ir žadėta, apie 3 savaites, ne ilgiau.

Krisostomus

O ką daryti, jei ieškomo tomo „FujiDream“ neturi? Taip man nutiko su „Yona of the Dawn“ 6 tomu, kurio nebuvo niekur Lietuvoje... Kol giliau nepakapsčiau ir neatradau didžiausio lobio – „Krisostomus“ e. knygyno. Neįsivaizduoju, kaip jis iki šiol nepateko į mano radarą. Tačiau tai yra rojus ne tik ieškantiems manga, bet ir knygų anglų kalba apskritai. Pasirinkimas ten milžiniškas. Knygos pristatomos nemokamai į pasirinktą paštomatą. Tik vienas niuansas – jų reikia palaukti apie 2–4 savaites, nes knygos yra užsakomos iš tiekėjų / partnerių. Ir tik kai jos atkeliauja į „Krisostomus“ knygyną, klientui išsiunčiama sąskaita apmokėjimui. Tai atlikus, pirkinys saugiai supakuojamas ir išsiunčiamas galutiniam gavėjui.

Prisipažinsiu, iš pradžių man tokia sistema nelipo. Prireikė laiko, kol perpratau, kad ji nė kiek pirkėjui nepavojinga, nes apmokėjimas atliekamas tik, kai knygynas jau turi užsakytą knygą ir gali ją perduoti užsakovui. Tad jei knygynui nepavyktų knygos gauti, pirkėjas finansiškai nenukentėtų. O ir laukimo terminas nė kiek neprailgo. Savo mangą užsisakiau rugpjūčio 12 d., o sąskaitą gavau rugpjūčio 21 d. Tad neužtruko nė žadėtų minimalių 2 savaičių! Tad likau labai patenkinta ir tikrai rekomenduoju pasižvalgyti po šį knygyną, jei ieškote, kur Lietuvoje įsigyti mangos ar knygų anglų kalba. Kainos čia pasirodė prieinamos (kartais net geresnės nei „FujiDream“ ne akcijų metu, nes neprisideda paštomato išlaidos), o pasirinkimas beveik neribotas.

P.S. Dar reikėtų paminėti, kad „Krisostomus“ atradau per „pigu.lt“ platformą, kur taip pat galima įsigyti šio knygyno prekių. Tai gali būtų patogu, jei vienu metu užsisakote ir kitų prekių iš „pigu.lt“. Tačiau jei norite apsipirkti tik „Krisostomus“ knygyne, pigiau yra tai daryti per jį tiesiogiai, nes tuomet neskaičiuojamas krepšelio aptarnavimo mokestis.

Kitos vietos, kur pirkti mangą Lietuvoje

Po to, kai atradau „FujiDream“ ir „Krisostomus“, labai abejoju, ar dar prireiktų kitų vietų mangai Lietuvoje įsigyti. Tačiau jų yra ir, kas žino, gal koks tomas bus prieinamas būtent jose arba pasitaikys geresne kaina ten (juk visada geriausia pražvalgyti visus prieinamus pasirinkimus). Todėl pasidalinu dar keliomis man žinomomis parduotuvėmis, kur galima įsigyti mangos.

knygos.lt

„knygos.lt“ yra pirmasis knygynas, kuriame pasirodė angliška manga. Iki šiol užėjusi į kurį nors knygyno filialą prasuku pro angliškų knygų lentynas ir permečiu akimis, kokie manga tomai ten sudėti, nes kartais būna smagu juos pakiloti ir pačiupinėti. Žinoma, fizinėse parduotuvėse pasirinkimas labai ribotas. Jį papildo e. parduotuvė, kur galima užsisakyti sandėlyje nesančius tomus. Pristatymas trunka 14–16 darbo dienų. Kiek šis terminas patikimas, negaliu patvirtinti, nes dar neteko pasinaudoti „knygos.lt“ paslaugomis. Vis dėlto pasirinkimo čia nepakanka, nebent ieškote pačių pačių populiariausių šiandienos mangų. O ir kainos didokos (bent jau „Fullmetal Alchemist: Fullmetal edition“ užsakant per ten kainuoja apie 30 eurų, kai „FujiDream“ apie 20 eurų). Bet verta pašniukštinėti, jei turite knygyno dovanų kuponą ir norėtumėte jį išnaudoti būtent mangai įsigyti.

KuroNeko

Kur ieškote azijietiškų gardumynų? Turbūt „KuroNeko“ e. parduotuvėje. Čia be skanumynų ar įvairios atributikos rasite ir kažkiek manga. Jei neklystu, kai kuriuos tomus galima apžiūrėti ir fizinėse „KuroNeko“ parduotuvėse, kas visai smagu tiems, kas mėgsta prieš pirkdami daiktus pamatyti gyvai. Tik, kaip ir „knygos.lt“, pasirinkimas čia yra ribotas. Nors neseniai parduotuvė skelbėsi papildžiusi savo manga tomų atsargas, kiek užmečiau akį, tas papildymas manęs nepakerėjo.

Pegasas

Na, ir, žinoma, truputį pavėluotai, bet nuo angliškų knygų mados nenori atsilikti ir knygynas „Pegasas“. Kad ten yra knygų anglų kalba jau žinojau, bet mangą pamačiau visai neseniai. Aišku, truputį kelia šypsnį, kad ten sąraše puikuojasi tik šiuo metu populiariausi pavadinimai ir tikrai ne visi serijoms priklausantys tomai, tačiau kad ir kaip bebūtų, širdy džiugu, jog dabar taip paprasta įsigyti mangą Lietuvoje, kai mano ankstyvos jaunystės laikais apie tai sunkiai pasvajodavai.

Apibendrinimas: kur aš pirkčiau mangą Lietuvoje?

Kaip matome, tikrai yra nemažai vietų, kur šiuo metu Lietuvoje pardavinėjama manga anglų kalba. Tad ne visada paprasta atsirinkti, nuo kur pradėti paieškas, kai jau apsiprendžiame, ką norime įsigyti. Aš siūlyčiau visada pradžiai užmesti akį į „FujiDream“, o tada į „Krisostomus“ ir palyginti kainas. O jei nesinori laukti, laimę pabandykite ir fizinėse „knygos.lt“ ar „KuroNeko“ parduotuvėse. Jei ten rasite norimą tomą, galėsite jį namo parsinešti iš karto. Tad iš tiesų puiku, kad savo mažoje šalyje turime tiek pasirinkimo, kur pirkti mangą. Smagaus apsipirkinėjimo ir skaitymo!

2023-08-13

Animacinio serialo „The Dragon Prince“ 1–3 sezonų apžvalga

Ar teko girdėti apie „Netflix“ platformoje prieinamą animacinį serialą „The Dragon Prince“? Pirmą kartą apie jį išgirdau jau senokai Merphy Napier „Youtube“ kanale. Sekėjai jai pasiūlė užmesti akį į „The Dragon Prince“, nes jai labai patiko „Avatar: The Last Airbender“. Tai mane suintrigavo, todėl tuoj pat įtraukiau šį animacinį serialą į savo žiūrėtinų įrašų sąrašą.

Prireikė tik kokių poros metų, kol pagaliau prisėdau iš tikrųjų jo peržiūrėti. Ir dabar, įveikusi pirmus tris sezonus ir prieš pradėdama ketvirtąjį, nuo kurio prasideda antra pasakojimo dalis, pavadinta „The Dragon Prince: Mystery of Aaravos“, nutariau trumpai aprašyti savo įspūdžius. Ar „The Dragon Prince“ pateisino aukštai iškeltus lūkesčius?

„The Dragon Prince“ trumpai

Originalus pavadinimas: „The Dragon Prince“
Išleidimo metai: 2018–dabar
Sezonų skaičius: 5–?
Serijų skaičius: 45 (po 9 per sezoną)
Kur žiūrėti: Netflix

Apie ką pasakoja šis animacinis serialas?

Seniai seniai Zeidija (angl. Xadia) buvo vientisas žemynas, kuriame kartu gyveno magiški sutvėrimai (drakonai, elfai ir kt.), turintys ryšį su šešiais pirminiais magijos šaltiniais: mėnuliu, dangumi, saule, žeme, vandenynu ir žvaigždėmis, ir šio ryšio neturintys bei todėl negalintys naudotis magija žmonės. Tačiau, žmonėms atradus ir įvaldžius juodąją magiją, kilo karas, po kurio žmonės buvo išstumti iš magiškų žemių ir Zeidija liko padalinta į dvi dalis. Ribą tarp žmonių karalysčių ir magiškosios Zeidijos saugojo Drakonų karalius, neleidęs žmonėms prasibrauti į savo žemes. Vis dėlto vieną dieną žmonėms pavyko surasti būdą Drakonų karalių nudaigoti, o kartu sunaikinti ir jo vienintelį kiaušinį – dar neišsiritusį Drakonų princą. Keršydama Drakonų karalienė į žmonių karalystę pasiunčia elfus žudikus, kad šie žmonių karaliui atsilygintų tuo pačiu.

Štai tada istorijos herojai Katalisio (Katolis) princas Ezrinas (Ezran) ir jo vyresnysis brolis Kalumas (Callum) sutinka mėnulio šešėlio elfę Reilą (Rayla). Kartu jie išsiaiškina, kad Drakonų princo kiaušinis vis dėlto nebuvo sunaikintas, o tik pagrobtas, ir leidžiasi į žygį, kad sugrąžintų jauniklį motinai bei nutrauktų nesantaiką tarp žmonių ir magiškosios Zeidijos.

Kas man patiko?

Pirmiausia, kas mane patraukė šiame animaciniame seriale, buvo Zeidijos pasaulis. Ir ne vien dėl magijos ar drakonų, kuriems esu neabejinga. Sužavėjo ir tai, kad šis išgalvotas pasaulis yra labai įvairus ir tuo puikiai atspindi mūsų tikrąjį pasaulį. Juk visuose mūsų žemynuose gyvena skirtingos tautos, yra įsikūrusios skirtingos valstybės, ir net šalių viduje turime regionus su savomis tarmėmis bei papročiais. T. y. pasaulis nėra vientisas. Taip pat ir Zeidija. Per pirmus tris sezonus spėjome sutikti trijų genčių elfus: mėnulio šešėlio, saulės ugnies ir dangaus sparno. Taip pat girdėjome paminėtus žemės kraujo elfus. Neabejoju, kad yra ir su likusiais magijos šaltiniais (vandenynu bei žvaigždėmis) susiję elfai, kuriuos turėtume išvysti tolimesniuose sezonuose. Dėl šios įvairovės ne tik labai smagu pažinti šį išgalvotą pasaulį, bet ji ir priverčia susimąstyti, kad iš tiesų esame apsupti tokios įvairovės.

Aš elgiuosi blogai, bet nebūtinai esu blogas

Antra, ką norėtųsi išskirti prie „The Dragon Prince“ pliusų, yra daugiasluoksniai veikėjai. Kartu su pasaulio tautų, magiškų gyvūnų ir pan. įvairove, tai suteikia serialui tikroviškumo. Ir, žinoma, padeda labiau susitapinti su herojais – tiek teigiamais, tiek nebūtinai. Ką aš pasiėmiau iš šio serialo, tai seną tiesą, kad žmogus pats iš savęs nėra vien geras ar vien blogas. Mes visko turime savyje. Geriausiai, mano nuomone, tai atskleidžia Klaudija (Claudia) ir Sorenas (Soren). Jie yra pagrindinio herojų priešininko Vaireno (Viren) vaikai ir pagal susiklosčiusias aplinkybes atsiduria blogiečių pusėje. Tačiau jokių būdu dėl to nėra blogi žmonės. Brolis ir sesuo myli ir rūpinasi vienas kitus visai kaip broliai Ezrinas bei Kalumas. O juos vienaip ar kitaip elgtis skatina iš žiūrovų pusės klaidingi, o iš jų pačių pusės teisingi įsitikinimai.

Štai herojams ir mums, žiūrovams, akivaizdu, kad juodoji magija yra blogis, nes tam, kad ja naudotumeisi, turi panaudoti magišką sutvėrimą, kas dažniausiai gyvūnui kainuoja gyvybę. Tačiau Klaudija žiūri į juodąją magiją kaip į didį žmonijos pasiekimą, akcentuodama, kiek daug žmonės sugebėjo pasiekti, nors jiems ir buvo užgintas ryšys su pirminiais magijos šaltiniais. Sakyčiau, „The Dragon Prince“ neblogai atskleidė tokį požiūrių konfliktą ir tai serialui suteikia gylio.

Kas ne taip labai patiko?

„The Dragon Prince“ turi nemažai vietų, kuriose sublizga, bet net ir čia ne viskas rožėmis klota. Manau, kad prie problemų nemažai prisideda pats serialo formatas. Jis turi nemažai sezonų, bet su labai nedaug serijų, dėl ko nesijaučia toks išbaigtas. Kiekvienas sezonas yra skirtas kuriam nors magijos šaltiniui, visai kaip „Avatare“ kiekvienas sezonas skirtas konkrečiam elementui ir to elemento šaliai. Bėda ta, kad nors sezonas pavadintas Dangumi arba Saule, tai nebūtinai reiškia, jog jo centre bus to šaltinio elfai ar to šaltinio magija. Štai antrasis sezonas pavadintas Dangumi, tačiau pirmąkart dangaus sparno elfus sutinkame tik trečiame sezone. Taip, trečiame sezone, pavadintame Saulė, susipažįstame su saulės ugnies elfų karalyste, bet ne ji vis dėlto yra dėmesio centre. Man tai šiek tiek kišo koją. Ir nors džiaugiuosi, kad sezonai nėra ilgi (vadinasi, užtrunka mažiau laiko, kol juos peržiūri), jie nesuteikia to pilnavertiškumo jausmo, kokį turi tas pats „Avataras“ ar panašaus žanro anime su bent 12 serijų sezone.

Trečiojo sezono prakeiksmas?

Ilgai svarsčiau, ką „The Dragon Prince“ išskirti kaip ne tokius teigiamus dalykus, ir sudarinėdama sąrašą pastebėjau, kad beveik visi jie susiję su trečiuoju sezonu. Jis man susižiūrėjo greičiausiai, buvo pats įtempčiausias, dėl to neiškart susivokiau, kad čia įvyko ne visai malonių dalykų. Visų pirma, romantika. Pirmuose dviejuose sezonuose jos buvo minimaliai ir tai buvo daugiausia vaikiški susižavėjimai. O čia staiga įvyko tikras posūkis nuo draugų iki gilios meilės. Negaliu sakyti, kad susidariusi pora man visiškai nepatinka ar kad neįtariau, kad ji gali įvykti, tačiau ji įvyko per greitai ir tai paliko nemalonų poskonį.

Taip pat ir su Vaireno transformacija bei didžąja kova už Zeidiją. Viskas įvyko taip greitai, praktiškai per vieną sezoną, kad net susidaro įspūdis, jog kūrėjai skubėjo papasakoti kuo daugiau savo istorijos, nes nežinojo, ar serialas bus pratęstas kitam sezonui. O galbūt dėl to kaltas mažas serijų skaičius. Tačiau išties keista, kai, rodos, pagrindinis herojų tikslas pasiekiamas jau trečiame sezone, kai žinai, jog laukia dar bent du ar visi trys sezonai. Tad per daug skubėjimo ir per mažai užuominų apie tai, kas dar laukia.

Ar rekomenduočiau „The Dragon Prince“?

Apibendrinus, „The Dragon Prince“ man paliko labai gerą įspūdį. Kelionė buvo greita, bet įdomi. Sutikome įvairių veikėjų, juos pažinome iš įvairių pusių. Teko susidurti ir su gilesnėmis gyvenimo problemomis ar filosofinėmis dilemomis, tad čia galima rasti ir peno pamąstymams. Nors trečiame sezone buvo įvykių ar siužeto posūkių, kurie nebūtinai patiko, nekantriai laukiu, kol pereisiu prie „Mystery of Aaravos“ dalies, kad sužinočiau, kaip herojams klostysis toliau.

Jei patinka maginė fantastika, drakonai, elfai, tvirtos draugystės, įdomūs veikėjai, drąsiai užmeskite akį į animacinį serialą „The Dragon Prince“.

2023-07-16

Nana Mizuki „LIVE HEROES“ (išpakavimas)

Kad nenutiktų taip, kaip su „LIVE HOME x RUNNER“ ir naujo BD, papildžiusio mano Nanos kolekciją, pristatymas nenusitęstų iki kito metų laiko, skubu kuo greičiau juo pasidalinti. O tai yra Nanos dviejų dienų specialaus „LIVE HEROES“ koncerto BD. Be ilgesnių įžangų ir pradėkime šio grožio apžiūrą!

Privalėjau įsigyti šį BD dėl paprastos priežasties: jame apjungti du mano mylimi dalykai – Nana ir didvyrių tematika. Taip pat labai džiaugiuosi, kad į vieną rinkinį buvo sudėtos abi „LIVE HEROES“ dienos – „Lightning Mode“ ir „Blade Mode“. Abu pavadinimai yra parinkti ne atsitiktinai, o atspindi dvi Nanos, kaip seiyuu, įgarsintas herojes: Fate iš „Magical Girl Lyrical Nanoha“ ir Tsubasa iš „Symphogear“. Nana šiems anime yra sudainavusi nemažai dainų, tad pagal tai ir buvo sudėliotos abiejų dienų programos. Į „Lightning Mode“ pateko Nanos dainos, susijusios su „Magical Girl Lyrical Nanoha“ frančize, o į „Blade Mode“ – dainos iš „Symphogear“.

Jei būtų tekę rinktis vieną iš šių koncertų (kaip „LIVE GALAXY“ atveju, kai prigriebiau tik „Frontier“ koncertą), būčiau pasirinkusi „Blade Mode“, nes šiuo metu Nanos „Symphogear“ frančizei padovanotos, smarkaus tempo ir užvedančios dainos man yra artimesnės. Tačiau dabar be galo džiaugiuosi, kad taip nenutiko. Jau spėjau peržiūrėti pirmąjį iš dviejų koncertų ir „Lightning Mode“ man priminė, kokios gražios yra Nanos dainos iš „Magical Girl Lyrical Nanoha“ bei paskatino jas pamilti iš naujo.

Jau turbūt ne kartą minėjau, kaip džiaugiuosi, kad CDJapan atsisakė plakatų ir prie CD bei BD/DVD įrašų prideda nuotraukytes, kurias galima lengvai kolekcionuoti ir laikyti specialiame nuotraukų albumėlyje. Nana šioje nuotraukoje atrodo puikiai!

Kai buvo paviešintas „LIVE HEROES“ BD viršelis, jis manęs nesužavėjo. Tikėjausi kažko panašesnio į reklaminius koncertų plakatus, kuriuose buvo vaizduojamos dvi Nanos – geltonoji, skirta „Lightning Mode“, ir mėlynoji, skirta „Blade Mode“. Kažkiek gaila, kad šis konceptas nebuvo panaudotas ir BD/DVD įrašams, bet gyvai apžiūrėjusi dėžutę, geriau suprantu ir gana pritariu ir parinktai idėjai. Ant viršelių matome Naną iš futuristinio pasaulio, kuriame egzistuoja superdidvyriai. Tai yra sąsaja su koncerto metu rodytame vaizdo pasakojime pasakota istorija. Tad viskas kaip ir tinka.

Geresniam vaizdui susidaryti BD dėžutės šonai.

Dėžutės viduje yra diskų dėkliukas-knygutė ir nuotraukų albumėlis. Viršuje matote diskų dėkliuko viršelius.

Diskų dėkliukas-knygutė yra identiškas „LIVE HOME x RUNNER“ įpakavimui, t. y. lygiai taip pat atsiverčia ir diskai lygiai taip pat sudėti. Iš pradžių kažkiek nusivyliau, bet paskui pagalvojau, ką čia naujo beprigalvosi, ypač jei toks įpakavimas yra laiko patvirtintas ir tinkamas? O jis yra tinkamas keturiems diskams. Tik gaila, kad mane labiau dominančiam koncertui vėl skiriama mažiau dėmesio. Net nusijuokiau mintyse, kai pamačiau, jog „Blade Mode“ diskai sudėti vienas ant kito, visai kaip „LIVE RUNNER“, tarsi tai būtų pridėtinis koncertas, o ne lygiai tokio paties masto koncerto antroji diena ;D Ant diskų puikuojasi „LIVE HEROES“ „Lightning“ ir „Blade Mode“ herbai. Džiaugiuosi, kad bent jau jie buvo išsaugoti ir BD/DVD dizaine, nes tiesiog jie labai gerai sukurti.

Užrašas ant diskų skelbia: „Kaukimės, kad išgelbėtume savo širdžių balsus dėl meilės“. Šiais neramiais laikais toks šūkis atveria daugybę prasmių, ne vien susijusių su Nana, jos įgarsintomis herojėmis Fate bei Tsubasa, kurios įkvėpė šiuos koncertus, koncertuose pasakota istorija.

Metas pereiti prie geriausios BD rinkinio dalies (neskaitant pačių koncertų) – nuotraukų albumėlio. Jo viršeliai gana panašūs į diskų dėkliuko.

Ir kai jau galvojau, kad „LIVE HEROES“ nieko naujesnio nepasiūlys (kas nėra blogai, tiesiog esu jau per daug išlepusi nuo ankstesnių Nanos DVD), Nana ėmė ir mane nustebino! Nuotraukų albumėlis prasideda ne kadrais iš pačių koncertų, kaip įprasta, o akimirkomis iš repeticijų. Negaliu nė apsakyti, kaip mane sužavėjo toks sprendimas parodyti užkulisius. Taip tarsi pasakojama istorija, kaip viskas prasidėjo, ir kuo virto (kai jau pamatai kadrus iš koncertų). Ir dar labai pralinksmino užrašas „Repeticijų diena kažkur Japonijoje“. Toks formatas dažnai naudojamas fantastiniuose filmuose, tad tai puikiai pasiskolintas mažiukas akcentukas, prisidedantis prie koncerto kuriamos superdidvyrių atmosferos. Tačiau pats faktas, kad nenorima atskelisti, kur vyko repeticijos, sukėlė šypseną.

Pamiršau paminėti, kad pasidalinsiu ne visais nuotraukų albumėlio puslapiais, o tik labiausiai patikusiais (ar tais, kuriuos pavyko geriausiai nufotografuoti ;D). Įdomu, kad abiejų dienų kadrai yra sudėti tarsi į vieną bendrą koncertą, o ne atskirti, kad čia specifiškai vaizdai iš pirmos dienos, o po jų jau vaizdai iš antros. Dėl to iš karto turime Naną su geltona suknele, su kuria ji atidarė „Lightning Mode“, ir Naną su mėlyna suknele, su kuria ji atidarė „Blade Mode“. Kuris kostiumas man patinka labiau? Kai internete pasirodė pirmosios nuotraukos iš koncerto, nepatiko nei vienas. Tačiau jau iš „LIVE RUNNER“ patirties žinau, kad dažniausiai kostiumai pilnai atsiskleidžia tik vaizdo medžiagoje. Taip nutiko ir šiuo atveju. Judesyje gerai atrodo abi suknelės. Tačiau kol kas pirmenybę teikčiau geltonajai.

Likę kostiumai. Nana su kiškio ausytėmis, herojė Nana ir „Lightning Mode“ encore laisvalaikio kostiumėlis.

Nanos gimtadienio tortas, padovanotas jos komandos per „Lightning Mode“ koncertą.

Ir nuotraukų albumėlio pabaiga. Ar pavyko iš kadrų pajausti „LIVE HEROES“ atmosferą? Man tikrai taip.

Negaliu sulaukti, kol peržiūrėsiu ir „Blade Mode“ (tikiuosi, tam laiko atsiras ir susiklostys palankios sąlygos jau labai greitai). Bus be galo smagu palyginti abu koncertus, nes ten parinktos skirtingo pobūdžio dainos. Tad galėsiu išvysti du skirtingus Nanos veidus. Jei ir jūs norėtumėte pažinti Naną kaip santūrią heroję ir kaip ugningą heroję, „LIVE HEROES“ BD arba „LIVE HEROES“ DVD įsigysite iš CDJapan (tik jokiu būdu nesirinkite PVM mokesčių sumokėti užsakymo metu, nes siuntai atvykus, Lietuvos Paštas vis tiek pareikalaus ją deklaruoti ir mokesčius susimokėti antrąkart, tik šįkart Lietuvos muitinei su pasiteisinimu, kad siunta neturi galiojančio / jiems tinkamo kodo, įrodančio, jog mokesčiai jau sumokėti; čia santrauka nemalonios patirties, kurią teko išgyventi su „LIVE HEROES“ siuntinuku; apie ją išsamiau kitame įraše, jei prisiruošiu kada jį parašyti).

Koncertų pristatomasis vaizdo įrašas, kurio „KING RECORDS“ neleidžia rodyti tiesiogiai tinklaraštyje, bet tikrai paleis per „Youtube“.