Toshikazu Kawaguchi knygą „Kol dar neatšalo kava“ įsigijau, nes ant jos viršelio pastebėjau katinuką (turiu silpnybę katėms). Ir dar dėl to, kad ji parašyta japonų autoriaus (prijaučiu Japonijos kultūrai). Ir taip pat dėl to, kad knyga apie keliones laiku (kažkaip mane traukia šis elementas, nes vien per pastaruosius metus sužiūrėjau ir perskaičiau nemažai kūrinių apie jas; k-drama „Twinkling Watermelon“ yra vienas iš jų). Ir nors pati šią knygą skaičiau pavasarį / vasarą, užmačiau keletą kitų skaitytojų komentarų, jog tai labai jaukus kūrinys rudens vakarams, tad nusprendžiau būtent dabar trumpai pasidalinti savo įspūdžiais.
Pavadinimas: Kol dar neatšalo kava
Autorius: Toshikazu Kawaguchi
Leidimo metai: 2022
Puslapių skaičius: 256
Kur įsigyti: knygos.lt, Pegasas
„Kol dar neatšalo kava“ veiksmas vyksta nedidelėje kavinėje, kur klientas gali ne tik pasimėgauti skania kava, bet ir pasinaudoti unikalia galimybe pakeliauti laiku. Tiesa, tik tuo atveju, jei bus laisva specialioji kėdė, atitiksi reikalavimus ir laikysiesi taisyklių. Svarbiausia iš jų – baigti savo kelionę išgeriant puodelį kavos, kol šioji neatvėso. Ir net jei pavyks sėkmingai nukeliauti, nei praeitis, nei dabartis dėl to nepasikeis. Knygą sudaro 4 skyriai, kuriuose skirtingi žmonės, nepaisydami tokių apribojimų, ryžtasi šiai keistai kelionei laiku.
Apart to, kad knyga visiškai neturi nieko bendra su katinuku (viršelis mane apgavo!) – jo ten iš vis nėra, net epizodiškai – kūrinys paliko stiprų įspūdį. Sutinku su kai kuriais komentatoriais, kad knyga lėtoka, su mažai aktyvaus veiksmo, daug tų pačių taisyklių kartojimo ir dėl to gali pasirodyti nuobodoka. Tačiau man taip nenutiko. Mane tokia kūrinio tėkmė pamažu įtraukė ir apžavėjo.
Manau, kad toks Toshikazu Kawaguchi rašymo stilius pasirinktas tikslingai, norint atkartoti kasdienybės ritmą ir parodyti, jog kartais stebuklai slepiasi joje. Gal ir ne visai taip, tačiau knyga tikrai žemiška ir net fantastinis elementas – kelionė laiku – čia yra sužeminamas, tampa procedūra, kurią atlikti gali kiekvienas (it koks masažas) ir neturi jokio magiško poveikio. Praeities nepakeisi, dabarties taip pat. Ir dar turi laikytis perteklinių taisyklių (ar begali būti kas nors žemiškiau, biurokratiškiau?). Toks kitoks požiūris į keliones laiku ir jų sužeminimas man buvo viena iš žaviausių kūrinio dalių. Ir nors iš pradžių tokios kelionės gali pasirodyti beprasmiškos (patys knygos veikėjai neretai klausia, kokia prasmė keliauti laiku, jei vis tiek nieko nepakeisi), jau pačios pirmos istorijos pabaigoje supranti, kad taip nėra. Ir ta pamoka tokia brangi ir tokia žemiška, pritaikoma kiekvienam.
Kita žavi „Kol dar neatšalo kava“ pusė slypi detalėse. Knygą sudaro iš pirmo žvilgsnio gana nesusijusios 4 istorijos, iš kurių kieviena turi savo herojų, kuris ryžtasi pakeliauti laiku. Tačiau iš tiesų visos šios istorijos susijungia į vieną pasakojimą. Ir kartais net pareikalauja skaitytojo atidumo, nes viena nežymi detalė pirmoje istorijoje gali būti nuoroda į antrą istoriją, kurioje taps pagrindiniu akcentu. Tad jungiamojo ryšio čia daug ir jis slypi detalėse.
Žinoma, negalima nepaminėti ir to, jog kiekviena istorija yra savaip griebianti už širdies. Visų jų herojai yra labai žmogiški, su jais nesunku susitapatinti, pajausti jų desperaciją griebtis kelionės laiku. O paskui labai malonu stebėti, kaip ta avantiūra juos pakeičia. Ar teks nubraukti ašarą? Galimai taip (tačiau iki „Keliaujančio katino kronikų“ lygio čia dar toli). Bet tai nebus iš liūdesio, nes, nepaisant sunkių temų, istorijų pabaigos yra pozityvios.
Ko pritrūko? Norėjosi šiek tiek daugiau sužinoti apie pačią kavinę, pradengti šydą, kodėl ji čia tokia magiška, kodėl ta kėdė, kodėl kava ir t. t. Taip pat labai domino kavinės darbuotojų istorijos, tačiau jos nebuvo iki galo paliestos ir išplėtotos (nors gana nemažą dalį jų gyvenimo teko pamatyti, tad per daug skųstis negaliu). Galbūt tai įvyksta tolimesnėse serijos dalyse (kurios dar nėra išleistos į lietuvių kalbą). O galbūt tyčia šioje vietoje paliekama paslaptingumo.
Vis dėlto kodėl verta Toshikazu Kawaguchi knygą „Kol dar neatšalo kava“ atsiversti rudenį (ir visai kitais metų laikais)? Nes ji pakvies jus apsilankyti jaukioje, mažoje, truputį gal senamadiškoje kavinukėje. O ten sutiksite 4, o gal net ir daugiau, pašnekovus, kurie pasidalins savo gyvenimo istorijomis. Tad ne tik puikiai praleisite laiką šnekučiuodamiesi, bet ir daug ko pasimokysite. Tik nepamirškite šalia pasiimti mėgstamos kavos (ar arbatos) puodelio ir jaukus vakaras garantuotas.
Vertinimas: 9 / 10