Pastaruoju metu pastebėjau, kad leidyklos pradėjo vienas po kito kepti naujus seniau išleistų ir labai sėkmingų knygų leidimus. Iš pradžių pernai vasarą buvo iš naujo išleistos "Hario Poterio" knygos, rudenį - "Žiedų valdovo" trilogija, šią žiemą pasirodė pakartotinas "Saulėlydžio" sagos tiražas, pavasarį - "Bado žaidynių", o neseniai buvo paskelbta ir apie naują "Eragono" serijos leidimą. Visa tai privertė susimąstyti, ar už bandymo atgaivinti prieš kokius 10 metų populiarumo rekordus mušusias fantastikos serijas neslypi noras pigiai pasipelnyti.
Iš esmės pakartoti išpirktus knygų tiražus nėra blogas dalykas. Kaip kitaip nauji skaitytojai gaus galimybę įsigyti populiarias knygas, jei jų nebėra prekyboje? Žinoma, ne visos knygos yra leidžiamos pakartotinai. Dažniausiai tai būna klasika arba žiauriai populiarūs kūriniai. Ir aš 100 % sutinku, kad prekyboje visada turėtų būti tokių didžių kūrinių kaip "Žiedų valdovas" ar "Haris Poteris". Jie paliko tokį milžinišką įspaudą fantastikos ir apskritai literatūros istorijoje, kad būtų neįsivaizduojama, jei jų nebeliktų knygynuose ateinančioms kartoms. Dėl šių knygų naujo leidimo man nekilo jokių klausimų (na, nebent, ar tikrai "Hariui Poteriui" reikėjo naujų viršelių).
Pakartotinus "Bado žaidynių" ir "Saulėlydžio" tiražus irgi galima pateisinti, tik kitu aspektu. Neseniai pasirodė šias serijas papildančios knygos ir būtų tikras absurdas, jei prekyboje švysčiotų priešistorė ar pasakojimas iš kito veikėjo perspektyvos, bet nė su žibučiu nerastum originalių knygų. Tai turbūt atsilieptų ir perkamumui. "Saulėlydis" Lietuvoje pasirodė kažkur 2008 m., "Bado žaidynės" - 2010 m. Tad dabartinė jaunimo auditorija gali būti jų dar neskaičiusi, nes serijų piko metu paprasčiausiai buvo per jauni. Viskas logiška ir apsvarstyta.
Vis dėlto man kirba klausimas. Kodėl šias anksčiau superpopuliarias serijas reikėjo pakartotinai išleisti būtent dabar? Ir dar vieną po kitos? Gerai, "Haris Poteris" šventė jubiliejų. Gerai, "Bado žaidynės" ir "Saulėlydis" buvo papildyti naujomis knygomis. O "Žiedų valdovas"? "Eragonas"? Gal ką ir prapžiosojau, bet ypatingų priežasčių būtent dabar pakartoti šias serijas negirdėjau (ai, nebent leidykla planuoja lietuviškai išleisti naują Christopher Paolini knygą, bet mano žiniomis ji neturi nieko bendra su "Eragono" pasauliu).
Gal ir nekibčiau prie šio pakartotinų leidimų bumo, jei ne faktas, kad pasigendu naujų fantastikos žanro knygų. Kur planai imtis naujų serijų? Buvau pastebėjusi "Alma littera" tradiciją kas pusmetį išleisti po fantastinę knygą (iš pradžių tai buvo Trudi Canavan knygų serijos, vėliau Brandon Sanderson), tačiau po 3 "Miglos vaikų" dalies tai kaip ir pasibaigė. Nesakau, kad nėra leidžiama fantastinių ir fantastinių knygų jaunimui, bet kuo nors išsiskiriančios serijos, bent jau pretenduojančios į anksčiau minėtų grandų gretas, nepastebėjau. Todėl man ir kilo įtarimas, kad leidyklos nenori rizikuoti. Jos nenori bandyti laimės su naujais kūriniais, net jei šie užsienio rinkose sulaukė didelio pasisekimo. Ne, jos nenori investuoti. Jos nori didelio pelno čia ir dabar. Susidaro įspūdis, kad jos vis dar gyvena tais laikais, kai "Haris Poteris" pasirodė pirmą kartą, kai žmonės graibstė "Saulėlydį" ir kitus savo laiku populiarius kūrinius, ir tiesiog bando bent truputį tai pakartoti. Esu beveik įsitikinusi, kad šie pakartotiniai tiražai parduodami daug geriau nei naujos knygų serijos, kurias leidyklos bandė pristatyti Lietuvoje, bet kurios nepateisino jų finansinių lūkesčių ir buvo pamestos vidury serijos ar vos po vienos knygos (ir čia galima įžvelgti dar vieną problemą, kaip, mano nuomone, leidyklos pačios sau nusikirto ranką, nes taip darydamos pasiuntė skaitytojams žinutę nepirkti naujų fantastikos serijų, nes didžiulė tikimybė, kad visų jų dalių lietuviškai šiaip ar taip nesulauksi, tad natūraliai kyla klausimas, ką skaitytojui daryti su dviem "Mėnulio kronikų" dalimis ar viena "Maištingosios karalienės" dalimi? kam pirkti?). Tad finansiniu požiūriu iš tiesų, kam investuoti į ką nors naujo, ko gali nepirkti, kai galima dar šį tą išspausti iš patikrintų dalykų? Ypač per pandemiją. Kai naujų populiarių knygų licencijos brangios. Ir t. t. ir pan.
Pabaigoje noriu pabrėžti, kad visi šie įtarimai gali būti tik mano fantazijos vaisius, kilęs iš mano nepasitenkinimo, kad Lietuvoje neleidžiama pakankamai fantastikos žanro knygų ir nusivylimo, kad neberandu nieko, kas bent šiek tiek primintų džiugesį, patirtą skaitant mano paauglystės laikais pasirodžiusias knygas. Juk objektyviai žiūrint, to susijaudinimo pakartoti neįmanoma. Aš užaugau. Laikai pasikeitė. Taip, knygynuose mums reikia "Žiedų valdovo" ir "Bado žaidynių". Aš visomis keturiomis už tai, kad nepamirštume puikių kūrinių, nors jie savo aukso amžių jau ir atgyveno. Tik dėl jų neaukokime to, kas nauja ir galbūt turi potencialo sukelti revoliuciją. Taip, leidykloms reikia išgyventi, o tam reikia pelno. Viską suprantu. Bet ar tikrai to neįmanoma pasiekti skaitytojams pateikiant daugiau įvairovės? Ne taip tingiai ir pigiai?
P. S. Visur rašiau "leidyklos", nes nenorėjau konkretizuoti, tačiau tikriausiai mano kritikos strėlės turėtų būti nukreiptos tik į vieną leidyklą, kuri pažėrė tiek daug pakartotinų knygų tiražų.