Mamoru Miyano - Blazing! (išpakavimas)

Taip jau nutiko, kad šįkart man nusišypsojo laimė Kalėdų progra prigriebti ne tik "Wakana Covers ~Anime Classics~" albumą, bet ir Mamo-chan "Blazing!" DVD. Šio koncerto įrašas pasirodė dar 2020 m. balandį ir, pamačiusi jo pristatuomuosius klipus "YouTube", baisiai jo užsinorėjau (ne paslaptis, kad pavasarį nuotaikos nebuvo pačios geriausios, tad atrodė, jog Mamoru būtų pats geriausias vaistas nuo visų slogybių). Deja, pasaulį užklupo pandemija ir, užsidarius sienoms, nebeliko galimybės siųstis prekes iš tolimų šalių (nebent renkantis pačius brangiausius siuntimo būdus, kurių kaina neretai siekia pusę ar net visą daikto vertę). Tačiau dėl tų pačių (arba kitų) priežasčių "CDJapan" sandėlyje užsiliko neišpirkti "Blazing!" DVD egzemplioriai ir parduotuvė per Juodąjį penktadienį suteikė jiems 50 % nuolaidą. Ar galėjau praleisti progą už pusę kainos įsigyti pirmo leidimo "Blazing!" DVD su visais papildomais priedais? Gal ir galėjau, bet nepraleidau.

2019 metų "Blazing!" turui Mamoru pasirinko mano širdžiai labai mielą temą "didvyriai". Esu "Marvel" filmų, "Boku no Hero Academia" anime gerbėja, todėl nenuostabu, kad toks pasirinkimas mane suintrigavo. Ką jau kalbėti apie nerealiai atrodantį DVD viršelį ir stulbinančius koncerto metu panaudotus efektus. Bet apie viską nuo pradžių.

Kadangi pasisekė pačiupti pirmo leidimo DVD kopiją, su ja gavau ir priedą - ženkliuką. Įdomu tai, kad jis yra mažesnio dydžio nei tas, kurį esu gavusi su Nanos "THE MUSEUM III" albumu. Mamoru nuotrauka ant ženkliuko nėra pati įspūdingiausia, tačiau man patiko tai, kad ženkliukas normalaus dydžio (o ne milžinas monstras). Jei kada nors man nebebus baisu jo netyčia pamesti, bus lengviau surasti, kur jį įsisegti.

Kitas pirmo leidimo kopijos privalumas yra specialus įpakavimas, t. y. papildoma dėžutė (kurios, deja, jau nebegavau su savo turimu "Traveling" DVD). Ar jau sakiau, kaip nerealiai atrodo šio DVD viršeliai? Kaip kokio distopinio filmo arba vaizdo žaidimo plakatai. Ši fotosesija pavergė mano, fantastikos mylėtojos, širdį ir, nors branginti materialius daiktus yra tuštumo požymis, jaučiuosi įsimylėjusi šį DVD.

Taip atrodo dėžutės šonai. Be koncerto pavadinimo ant jų daugiau nieko nėra, bet jie ir per siauri, kad ten dar ką nors įmantraus suraitytum, ir to visai nereikia.

Man jau dėžutės nuotraukos buvo nepakartojamos, o kai ištraukiau DVD dėkliuką, visai pamečiau galvą. Dieve, kaip įmanoma atrodyti taip kakkoi?

Toks vaizdas atsiveria, kai dėkliukas atidaromas. Iš esmės išdėstymas toks pat kaip ir "Traveling" atveju. Nuo Nanos DVD skiriasi tuo, kad nuotraukų knygutė yra ne dėžutės viduje kartu su dėkliuku, bet pačiame dėkliuke, prie diskų.

Diskai atrodo gana paprastai, bet neprastai. Man patinka, kad jie neperkrauti puošniais raštais, kurie nederėtų prie DVD tematikos.

Kadangi tai pirmo leidimo kopija, prie jos pridėtas ir reklaminis lapelis. Į jį žiūrint suskausta širdį, nes jis reklamuoja "Living" koncertą, kuris turėjo įvykti 2020 m. birželį, bet dėl visiems suprantamų priežasčių buvo atšauktas. Iš tiesų visas "Blazing!" koncertas, žiūrint iš dabartinės perspektyvos, yra šiek tiek atšmiežtas liūdesio. Pats renginys yra baisiai smagus, o akimirka jo pabaigoje, kai Mamo praneša apie būsimą koncertą Metlife dome, be galo jaudinanti gerąja prame. Kol, aišku, prisimeni, kad atlikėjo svajonė negalėjo išsipildyti ir tada jau norisi verkti kartu su Mamoru ne iš džiaugsmo, bet iš liūdesio ir neteisybės.

Banzai ne suklijuotoms, o susegtoms knygutėms! Nepaminėjau to prie Wakanos albumo, tačiau nors mažesnės, krokodilu susegtos knygutės yra kur kas patogesnės nei klijais suklijuotos, kokios būna su Nanos CD ir DVD. Jas kur kas lengviau vartyti, jos ne taip susilanksto, kai bandai jas fotografuoti. Taip pat nuostabu, kiek daug pastangų įdėta, kuriant DVD dizainą. Net ir nuotraukų albumėlio viršeliai yra nufotografuoti specialiai, o ne tiesiog paimti iš koncerto kadrų.

Dar vienas skirtumas nuo Nanos (man vis norisi lyginti su ja, nes jos įrašų turiu daugiausia ir esu prie jų propratusi) yra tai, kad viename knygutės puslapyje pateikiama ne po vieną kadrą. "Traveling" atveju manęs tai nesužavėjo, tačiau "Blazing!" albumėlyje idėja man visai patiko, nes dėl to į knygutę patenka daugiau nuotraukų (nors jos ir mažesnės). O nuostabių kadrų iš koncerto tikrai galima prigaudyti daug.

Knygutės viduryje pateikiami Mamo komandos narių komentarai. Tai labai miela detalė. Deja, vis dar nemoku skaityti japoniškai, todėl negaliu sužinoti, kokie jų įspūdžiai iš šio turo.

Paskutiniai du puslapiai yra skirti kadrams iš encore. Mane sužavėjo tai, kad mini nuotraukų jūroje po vieną kvadratuką yra skirta ir kiekvienam Mamo komandos nariui - tiek muzikantams, tiek šokėjams. Manau, jų indėlis nusipelno tokio ar net didesnio įvertinimo ir pagerbimo.

Esu labai laiminga, kad turiu "Blazing!" savo kolekcijoje (iš vis 2020 m. man buvo Mamo-chan metai, nes mano gyvenime jis ėmė užimti vis didesnę vietą). Ir be galo graži išorė, ir įspūdingas turinys - šis koncertas vertas jam išleistų pinigų. Keisčiausia, jog koncerte primaišyta ir man labai patinkančių dainų, ir tų, kurioms neprijaučiu, tačiau visos paliko gerą įspūdį. Nedrįsčiau teigti, kad tai man labiausiai patikęs Mamoru koncertas (tą vietą vis dar užima "Generating"), tačiau jis tikrai patenka į TOP 3.

Jei susidomėjote, DVD galite įsigyti iš "CDJapan" (dar yra likusios kelios pirmo leidimo kopijos!). Arba mažų mažiausiai galėtumėte paklausyti koncerto audio įrašų "Spotify" platformoje. O kad susidarytumėte dar geresnį įspūdį, ko tikėtis iš "Blazing!", užmeskite akį į koncerto ištraukas "YouTube".

Viso koncerto anonsas:

Making of medžiagos anonsas:

"FIRE", "VOICE" ir "EGOISTIC" pasirodymai (t. y. koncerto atidarymas):

"Ao no Tsubasa" pasirodymas (vokaliai tikriausiai man labiausiai patikęs atlikimas):

"Space Travellers" pasirodymas (vizualiai pats įspūdingiausias atlikimas):

Nerealus reginys, ar ne? :D

Wakana Covers ~Anime Classics~ (išpakavimas+apžvalga)

2020 m. rugsėjį Wakana (iš grupės "Kalafina") paskelbė, jog kuria naują projektą, kuriame perdainuos dainas iš populiarių anime. Projektas išaugo iki koncerto, kuris įvyko gruodį, prieš Kalėdas, ir albumo, kuris buvo išleistas to paties mėnesio pradžioje. Klausydama trumpų, pristatomųjų šio projekto dainų įrašų "YouTube", pagalvojau: "Ach, šito kaip tik man ir reikia tokiais neramiais laikais". Todėl ėmiau ir įsigijau šį albumą.

Kuo mane patraukė šis albumas? Nuostabiai skambančiu, raminančiu, kažkur toli nunešančiu Wakanos balsu ir spalvingu, optimistiškai nuteikiančiu dizainu. Jau seniai svarsčiau, kad norėčiau savo kolekcijoje turėti daugiau kitų atlikėjų albumų, ne vien Nanos (kurią dievinu, bet kurios kūriniai vienu metu man pasirodė per daug trankūs). Ir šiaip rudenį jaučiausi truputį prislėgta, todėl norėjosi ko nors, tinkančio tokiai nuotaikai (ne ko nors liūdno, bet ir ne tokio smarkaus kaip Nana ar Mamoru). Be to, šiek tiek gailiuosi, jog neįsigijau nė vieno "Kalafina" albumo, kol grupė dar gyvavo, nors merginų muzika mane džiugina iki šiol. Tad pusiau bandau išpirkti kaltę prisidėdama prie grupės narių solo karjerų.

  

Pasirinkau regular albumo versiją, nes limited pasirodė per brangi, kai prie jos pridėtame DVD tėra du klipai ir making of, o kaina siekia Nanos "CANNONBALL RUNNING" CD+DVD versiją, kurioje yra įrašytas visas "Nana Labo" koncertas. O ir abiejų versijų viršeliai man patiko vienodai.

 

Kas man nelabai patinka su regular CD versijomis, yra tai, kad dainų žodžių knygelė atstoja ir viršelį. Taip yra su mano turimu "Kalafina" albumu, taip ir su "Wakana Covers ~Anime Classics~". Būtų gal ir nieko, tačiau dėl šios priežasties viršelio matmenys yra mažesni už dėkliuko ir, nuėmus reklaminę juostelę, tai gana akivaizdžiai bado akis. T. y. albumas man gražiau atrodė, kol aš jo neišpakavau. Nepaisant to, Wakana viršelyje atrodo pritrenkiančiai, o šviesios ir ryškios spalvos (kurių turbūt nelabai matyti dėl prasto apšvietimo fotografuojant) nuteikia itin pozityviai.

 

Galinis viršelis taip pat labai gražus, stilingas ir rafinuotas. Manau, puikiai tinka Wakanai. Kadangi tai paprastas dėkliukas, o ne dėžutė, šonai nėra ypatingi, tik ant kairiojo užrašytas albumo pavadinimas.

Štai, kaip atrodo vidus, atidarius dėkliuką. Toliau vyrauja geltona/rožinė spalvos ir jos neša tą pačią energiją.

 

Štai, kas lieka, išėmus viršelį/dainų žodžių knygutę.

O po pačiu CD disku slepiasi nuostabi puokštė. Mėlynas fonas gali truputį išmušti iš vėžių, tačiau toks kontrastas turbūt yra geriau nei dar daugiau geltonos/rožinės. Juk balansas irgi svarbu :)

Kadangi spėjau įsigyti first press leidimo kopiją, prie jos pridėtas ir reklaminis lapelis su loterijos kodu, kurio niekada negalėsiu panaudoti, nes paprasčiausiai dėl sulėtėjusio pašto CD gavau jau pasibaigus konkursui. O kitoje lapelio pusėje reklamuojamas Wakanos gerbėjų klubas.

Priekinis ir galinis dainų žodžių knygutės viršeliai iš arčiau. Man ši fotosesija be galo graži, todėl visos albumo dizaine panaudotos nuotraukos mane žavi ir neturiu joms jokių priekaištų.

Be galo džiaugiuosi, kad nors tai regular versija ir ji neturi nuotraukų albumėlio, dainų žodžiai nėra pateikti "pliki". Jie pagražinti viena kita nuotrauka, kaip ir Ayu bei Mamo albumuose. Tai tik prideda daugiau vertės įsigyti fizinį CD, net jei limited versija ir yra per brangi ar paprasčiausiai jos nesinori rinktis.

Nors ir nedidelė, ši dainų žodžių knygutė mane pakerėjo ir pasirodė beveik kaip tikras nuotraukų albumėlis. Tikrai nesijaučiu pralošusi, kad nepasirinkau CD+DVD versijos (nors tenka pripažinti, kad, kiek teko matyti internete, ten esantis albumėlis pilnas PASAKIŠKŲ kadrų).

"Wakana Covers ~Anime Classics~" yra ne tik penas akims, bet ir ausims. Tiesa, liūdna, kad į jį pateko tik 10 dainų (mano nuomone, galėjo būti bent 11, kiek paprastai būna Wakanos solo albumuose). Ir ne tokių 10 dainų aš tikėjausi. Nė vienos iš jų nebuvau anksčiau girdėjusi, nors laikau save pakankama anime gerbėja. Pasirodo, nesu mačiusi tiek daug "Ghibli" filmų (nes daugiausia iš jų Wakana rinkosi dainas), kiek maniau, ir net tų filmų, kuriuos teko matyti (nebūtinai kurtų šios studijos), teminių dainų nebuvau įsidėmėjusi. Nieko, Wakana ištaisė mano klaidą ir pristatė šias dainas savaip.

 

Kaip išduoda albumo pavadinimas, dainos buvo pritaikytos klasikinei aranžuotei, daugiausia smuikui ir pianinui. Truputį bijojau, kad dėl to albumas netaptų nuobodus, tačiau tikrai taip nenutiko. Esu labai patenkinta tuo, ką išgirdau. Dėl neperkrautų aranžuočių ir fakto, kad visi instrumentai buvo įrašyti grojant tikriems muzikantams, o ne sukurti kompiuterinėmis priemonėmis, kartais net susidarė įspūdis, jog klausau gyvos muzikos, t. y. įrašytos ne studijoje, o koncerto metu. Bet labiausiai mane sužavėjo Wakanos balsas. Dar taip gerai jo skambant nebuvau girdėjusi nė viename "Kalafinos" įraše. Ši atlikėja grįžo su nauja jėga ir parodė, ką iš tikrųjų sugeba.

 

Trumpai apie visas 10 dainų.

 

時には昔の話を ("Toki ni wa Mukashi no Hanashi wo")

Viena mergina "Tumblr" šią dainą pavadinimo meno kūriniu ir aš negaliu nesutikti. Tai yra viena iš labiausiai man patikusių albumų dainų. Graži tiek pati, tiek jos muzikinis klipas. Kūrinys be galo nostalgiškas. Turbūt ne veltui jo pavadinimas "Kada nors pakalbėkime apie senus laikus". Klausydama įrašo, taip ir įsivaizduoju save sėdinčią prie puodelio arbatos su sena drauge (o galbūt net pačia Wakana) ir prisimenančią senus gerus laikus. Nors daina sukelia nostalgiją, tas jausmas nėra liūdnas. Jis turi šiek tiek liūdno atspalvio, tačiau nuteikia pozityviai, yra viltingas. Kaip ir visas likęs albumas.

 

やさしさに包まれたなら ("Yasashisa ni Tsutsumareta nara")

 

Pirmoji daina, kurios ištraukų neteko girdėti iki albumo išleidimo. Prireikė laiko, kol į ją įsiklausiau. Tačiau tai labai graži, pozityvi daina. Taip ir jauti, kaip ji apgaubia klausytoją gerumo aura. Jautiesi pakylėtas, lyg lauktų kažkas itin gražaus. Tuo ši daina mane ir žavi.

 

Rain

 

Po pirmo klausymo iš visų naujų dainų (tų, kurios nebuvo paskelbtos "YouTube") ši man pasirodė pati įdomiausia. Negalėčiau atsakyti, ar ji man patiko, tačiau viena pirmųjų išliko atmintyje. Labiausiai įstrigo tai, kad joje kartojasi pianino melodija, kuri savo skambesiu primena lietų. Net kai kurios priedainyje kartojamos eilutės primena monotoniškai krentančius lietaus lašus. Man tai pasirodė labai žavu. Kūrinys nėra linksmas, bet ir ne sielvartingas. Jis melancholiškas, kaip lietus. Jauti, kad dainos lyrinis herojus apdainuoja ne pačius linksmiausius išgyvenimus, bet, tarsi raminant lietaus barškenimui į langą, esi jų užliūliuojamas, o ne sugraudinamas. Kadangi albume pilna dramatiškų dainų, man tokia atmosfera pasirodė labai geras pasirinkimas.

 

いのちの名前 ("Inochi no Namae")

 

Štai ir priėjome vieną iš tragiškiausių (epitetas liūdna, mano galva, neišreiškia kūrinio gilumo ir sukeliamų jausmų) dainų albume. Labiausiai man įstrigo dramatiška jos pabaiga, kai kūrinys staiga baigiasi po Wakanos išdainuotų žodžių "natsu no hi". Kita vertus, tai nėra mane itin sužavėjęs kūrinys.

 

やつらの足音のバラード ("Yatsura no Ashioto no Ballad")

 

Irgi ne pati mėgstamiausia mano daina albume, tačiau labai tinkanti po "Inochi no Namae". "Yatsura no Ashioto no Ballad" man pasirodė gana nerūpestinga, lengva ir priminė karštą vasaros dieną kaime. Jos klausydama įsivaizduoju po pievas dūkstančius vaikus, laukuose dirbančius žmones (taip, kaip jie vaizduojami "Ghibli" filmuose). Kūrinio atmosfera tarsi nubraukia sunkumą, kurį galėjo sukelti prieš tai skambėjusi daina.

 

Get Wild

Vienareikšmiškai geriausia daina visame albume. Vis dėlto smarkesnės dainos yra mano arkliukas ir nieko čia nepakeisi (net jei kartais ir ieškau paguodos lyriškesnėse dainose). Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Wakana galėtų atlikti tokį kūrinį, tačiau jis taip žiauriai jai tiko! Įsimylėjau iš pirmo klausymo. Jei šios dainos nebūtų albume, būčiau juo nusivylusi, kad ir kokios gražios yra kitos dainos. O dabar nuoširdžiai džiaugiuosi, kad nepagailėjau pinigų fizinei albumo kopijai.

 

風のとおり道 ("Kaze no Toorimichi")

 

Po trumpos atgaivos ir išjudinimo grįžtame prie lyrinių kūrinių. Nors klausiau albumo jau tris kartus, vis dar nežinau, ką pasakyti apie šią dainą. Ji nėra bloga. Ir nėra kad man nė kiek nepatiktų. Tačiau ji paskęsta tarp kitų kūrinių. Galbūt tokia ir yra jos paskirtis. Būti jungiamąja grandimi, lengva ausims po "Get Wild" ir pereinant prie "Kimi wo Nosete".

 

君をのせて ("Kimi wo Nosete")

Kažkodėl jaučiu, kad ši daina turėtų būti labai populiari ir labai galinga. Tačiau kažkas joje man nelimpa. Stebina tai, kaip lengvai Wakana pataiko į aukštas natas, kaip jos balsas nerėžia ausies, nors aukštas registras gali būti rizikingas. Tačiau prie labai patikusių dainų man šio kūrinio priskirti nesinori. Tiesa, "Kimi wo Nosete" yra lengviau įsimenama nei prieš tai buvusi daina.

 

愛にできることはまだあるかい ("Ai ni Dekiru Koto mada aru kai")

Tai antra man labiausiai patikusi daina ("Toki ni Mukashi no Hanashi wo" yra trečioje vietoje). Būtent jos ištrauka "YouTube" įtikino mane įsigyti šį albumą. Iš pradžių truputį išsigandau, nes, klausant pilnos versijos, mane apėmė jausmas, kad ji skamba ne taip gerai, kaip mano girdėtas pristatymas "YouTube". Tačiau tereikėjo sulaukti dainos pabaigos, kur Wakana tiesiog "nužudo" savo jausmingu balsu. Neatšaukiamai įsimylėjau šį kūrinį. Klausiau ir jo originalo. Jis taip taip stiprus, tačiau Wakanos versija man yra galingesnė, jos balsas emocingesnis, labiau smingantis į paširdžius. Daina trunka beveik 7 minutes, bet nė kiek neatsibosta!

 

夢のゆくえ ("Yume no Yukue")

 

Neturiu ką daug pasakyti apie paskutinę dainą. Tik tiek, kad ji idealiai tinka lyriškai albumo pabaigai. Gal ir gerai, kad ji nėra per daug ryški ir nebando prilygti "Ai ni Dekiru Koto mada aru kai" ar ją užgožti. Ne, kūrinys tiesiog leidžia atsipalaiduoti po visų išgyvenimų ir, kaip ir pats albumas, nuteikia pozityviai žiūrėti į tai, kas dar laukia gyvenime. Daina tiesiog lydi ten, kur slypi mūsų svajos.

Turiu pripažinti, kad buvo nemažai nerimo, kai įsigijau šį albumą. Vis dėlto pinigai nemaži, o aš įpratusi klausyti kitokio stiliaus kūrinių. Tačiau nusivilti neteko. Albumas gražus ir meniškas visomis prasmėmis. Jame sujungiami du man patinkantys dalykai - muzika ir anime. Ar begali kas būti geriau? Taip, jei į albumą būtų patekusi daina "Mononoke Hime". Ji pirmoji mane užkabino ir iki paskutinės minutės laikiau sukryžiavusi pirštus, kad ji patektų į albumą. Deja, ne visi norai pildosi :D

Jei susidomėjote, kviečiu paklausyti "Wakana Covers ~Anime Classics~" Wakanos "Spotify" puslapyje. O jei norėtumėte šį grožį turėti savo lentynoje, albumą nesunkiai įsigyti galite iš "CDJapan".