Sąrašas dalykų, apie kuriuos norėčiau/turėčiau parašyti, ilgėja nebe savaitėmis, o dienomis ar net valandomis. Bent jau taip atrodo, kai vis atrandi kažką nuostabaus ir nori su tuo supažindinti pasaulį (neįgyvendinamas troškimas, bet bandyti galima). Tad dabar pamėginsiu aprašyti tai, kas mano dėmesio laukia jau kelis mėnesius. Tai anime "Hikaru no Go".
Dvylikametis Hikaru vieną lietingą dieną senelio namuose, palėpėje, aptinka seną žaidimo Go lentą. Palietęs ją išvysta Sai, 1000 metų senumo dvasią, apsigyvenusią joje. Didžiausias Sai troškimas - toliau žaisti Go. Hikaru nusprendžia jam padėti ir pradeda žaisti už kūno neturintį ir kitiems nematomą Sai. Tačiau netrukus lig tol nė kiek nesidomėjęs žaidimu Hikaru pajunta, jog nebenori tiesiog dėti akmenukus ten, kur jam nurodoma, o trokšta žaisti pats. Maždaug taip ir prasideda Hikaru ir Sai kelionė.
Pirmiausia turėčiau pabrėžti, kad prieš žiūrėdama šį anime nieko nežinojau apie patį Go, tik tiek, jog toks žaidimas egzistuoja. O anime susidomėjau, nes ir anime-planet ir myanimelist jis turi gana aukštą reitingą. Be to, skaičiau nemažai gerų atsiliepimų. Ir nė kiek nenusivyliau. Iš tiesų lig šiol sunku patikėti, jog įmanoma sukurti 75 serijų anime apie nuobodų stalo žaidimą. Gal labiau sunku patikėti ne tuo, kad jis buvo sukurtas, o tuo, jog jis įtraukia ne ką prasčiau už kokį veiksmo pilną "Naruto" ar "Bleach".
"Hikaru no Go" pradėjau žiūrėti pernai rudenį. Baigiau per atostogas sausio pabaigoje. Užtrukau kokius tris mėnesius. Turint omeny serijų skaičių ir tai, kad anime žiūrėjimui negalėjau skirti itin daug laiko (išskyrus, žinoma, nuostabųjį, greitai praeinantį atostogų laikotarpį) ir kad dariau pertraukas, per kurias žiūrėjau kitus anime, manau, jog "Hikaru no Go" peržiūrėjau labai greitai. Greičiausiai ėjosi pradžia (iki Insei pasirodymo) ir vidurys bei pabaiga (pro egzaminai ir kas vyko po jų). Anime mane užkabino nuo pat pirmos serijos. Gal netgi nuo pirmo OP akordo. Iš pradžių pajutau nostalgiją, nes "Hikaru no Go" yra gan senas anime (pradėtas leisti 2002, baigtas kokiais 2004 metais) ir atspindi "senąją", kaip aš vadinu, anime dvasią (kažką tokio, ko nebeturi dauguma šiuolaikinių anime; sunku paaiškinti, reikia pajusti). Piešimas taip pat prie to prisideda, nes iš pradžių jis tikrai nežavi, tačiau vystantis anime veiksmui gerėja. Man ypač patiko, kaip tas pokytis atsispindi veikėjų išvaizdoje. Tai leidžia stebėti ne tik vidinę veikėjų kaitą, bet ir išorinę. Hikaru mano akyse iš paiko dvylikamečio virto gana subrendusiu (na, labiau subrendusiu) penkiolikmečiu. Smagu, kad Hikaru geru žaidėju tapo ne per naktį ir kad pats anime veiksmas trunka ilgesnį laiko tarpą. Tą pamatysi ne kiekviename anime.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad "Hikaru no Go" primena "Yu-Gi-Oh". Abiejuose anime pagrindiniams veikėjams padeda "dvasios", tačiau Sai čia pasirodo labiau ne kaip antroji Hikaru pusė ar stipresnis žaidėjas, o mokytojas. Taip pat palyginus su "Yu-Gi-Oh", "Hikaru no Go" yra tikroviškesnis. Buvo įdomu ne tik stebėti pagrindinį veikėj1, bet ir sužinoti apie profesonalių Go žaidėjų gyvenimo užkulisius.
Keli minusai, kuriuos galėčiau paminėti, yra tai, kad maždaug anime viduryje Sai reikšmė sumažėja (bent jau man taip pasirodė) ir pradeda atrodyti, jog jis kaip ir nebereikalingas. Tačiau vėliau su tai labai gražiai (ir liūdnai) susitvarkoma. Nenoriu išspoilinti detalių, tad tik pasakysiu, jog tai, kaip baigėsi pagrindinio veikėjo ir jo partnerio draugystė, man labiau patiko čia nei "Yu-Gi-Oh" visatoje. Antras minusas yra tai, kas anime baigiasi anksčiau už mangą. Nelabai suprantu kodėl, nes manga baigėsi gal metais vėliau nei anime. Manau, buvo galima palaukti ir baigti animuoti visą istoriją. Tiesa, vėliau buvo išleista OVA, pasakojanti apie tolimesnius įvykius, tačiau ji neapima visos likusios mangos dalies. Gaila. Na, galima bent jau pasidžiaugti, kad anime neprikūrė savo pabaigos, kaip kartais nutinka. Tai pliusas.
Veikėjai
"Hikaru no Go" veikėjai yra įdomūs ir išskirtiniai. Be to, jų nėra nei per daug, nei per mažai. Ir anime stengiasi supažindinti ne tik su pagrindiniais veikėjais, bet ir su šalutiniais. Pats Hikaru nėra mano mylimiausias veikėjas, tačiau turiu jį pagirti, kad jis netapo Naruto ir kitų panašių shounen herojų kopija. Pabaigusi anime dar ilgai galvojau, jog norėčiau sužinoti, kaip susiklostė jo gyvenimas. Ir ne tik Hikaru. Norėjau pamatyti ir kitus veikėjus. Kitaip tariant, taip su jais susigyvenau, kad nenorėjau skirtis.
Sunkiausia atsisveikinti buvo su Touya Akira - Hikaru varžovu. Kaip jau turbūt atspėjote, tai mylimiausias mano veikėjas iš šio anime. Jaunasis genijus, tapęs pagrindinio veikėjo varžovu/draugu. Džiaugdavausi kiekvieną kartą, kai serijos dėmesio centre atsirasdavo būtent jis. Išties smagu, kad "Hikaru no Go" gali leisti sau rodyti seriją ar kelias be pagrindinio veikėjo. Kuo man patiko Akira - tuo, kad jis nėra genijus šiaip sau. Taip, jo tėvas vienas geriausių Go žaidėjų, taip Akira super gerai žaidžia, bet nėra superjanas. Jis daug laiko praleidžia mokydamasis ir kartais pralaimi. Taip pat yra vienišas, nes dėl savo gebėjimų turėjo greičiau už bendraamžius įžengti į suaugusiųjų pasaulį. Tai tamsesnioji buvimo genijumi pusė.
Kiti, man didesnį įspūdį palikę veikėjai, yra Ogata-san, Waya ir Isumi-san. Iš šios trijulės tik Waya, mano nuomone, gavo per mažai dėmesio, tačiau ir dėl jo negaliu per daug skųstis.
Seiyuu
Skiltis, kurios neaprašinėjau ankstesniuose savo įrašuose. Na, pastaruoju metu pradėjau labiau vertinti šių žmonių darbą (vertinau ir anksčiau, bet dabar jų reikšmė man ypatingai išaugo). "Hikaru no Go" yra senesnis anime, tad negaliu pasigirti, jog atpažinau seiyuu, kurie paskolino balsus šio anime veikėjams. Vienintelis žmogus, kurį tikrai neblogai žinojau, yra Kobayashi Sanae, Touya Akiros įgarsintoją (taip, Japonijoje jaunus berniukus beveik visada įgarsina moterys). Pažįstu ją iš "D.Gray-man", kur ji paskolino savo balsą dar vienam mano labai mylimam veikėjui - Allen Walker. Kobayashi-san atliko nuostabų darbą perteikdama Akiros emocijas. Šiuo metu jos balsas yra vienas mylimiausių mano balsų šalia Romi Paku (Edward iš "FMA"). Taip pat negailiu pagyrų Shindou Hikaru balsui Kawakami Tomoko. Irgi vienas iš įsimintiniausių balsų visam anime. Labai gaila, kad 2011 m. Kawakami-san mirė sulaukusi vos 41 (nuo vėžio). Kiti man žinomi jos įgarsinti veikėjai: Misuzu ("Air"), Soi Fon ("Bleach") ir dar keletas minor veikėjų tokiuose anime kaip "CardCaptor Sakura", "Ouran High School Host Club". Mane maloniai nustebino Kaga ir Isumi-san, nes jų seiyuu pažįstu gan neblogai. Raudonplaukį Kagą įgarsina Kentarou Ito (Renji iš "Bleach"), o Isumi - Kenichi Suzumura (Hikaru iš "Ouran High School Host Club", Masato iš "Uta no Prince-sama"). Kentarou-san atpažinau tik išgirdusi jo balsą, o štai apie Kenichi-san sužinojau tik iš myanimelist.net. Tikrai nebūčiau jo atpažinusi be pagalbos. Nuostabu, kaip kartais seiyuu sugeba pakeisti savo balsą.
OP&ED
O dabar linksmoji dalis (linksmoji, nes nebereikės tiek daug galvoti ką parašyti ir kaip xD). Pristatysiu savo "Hikaru no Go" dainų penketuką. Jį rinkau iš visų OP (jų anime turi 3) ir ED (jų yra 5) dainų. Tad nieko nelaukim ir pradėkim!
1. Bokura no Bouken
Tai pirmasis ED, kuris, mano nuomone, geriausiai atspindi anime atmosferą ir iš visų dainų įstrigo labiausiai. Dar lig šiol išgirdusi dainos pradžią prisimenu akimirkas iš anime, kai serijos baigdavosi įdomiausioje vietoje ir pasigirsdavo ši muzika. Lig šiol jaučiu šiurpuliukus ir nekantrumą įsijungti kitą seriją (nors tokių nebėra).
2. Get Over
Pats pirmasis OP, sukeliantis panašius jausmus kaip ir pirmasis ED. Senesni anime turi išties nuostabius garso takelius (arba aš tiesiog senstu ir mane apėmusi nostalgija viskam, kas primena/asocijuojasi su vaikyste). Trumpiau tariant, tai gera, užvedanti daina.
3. Hitomi no Chikara
Antrasis ED. Iš pradžių, kai jis pakeitė "Bokura no Bouken", jaučiausi nusivylusi. Atrodė, kad niekas negali prilygti pirmajai dainai. Tačiau po kelių serijų pajutau, kad ši daina man patinka. Netrukus klausiausi jos taip pat dažnai kaip ir pirmųjų dviejų.
4. Sincerely ~ever dream~
Trečioji ED daina. Prie jos taip pat teko priprasti, tačiau dabar laikau ją viena gražiausių "Hikaru no Go" dainų.
5. I'll be the One
Antrasis OP. Tiesą sakant, kai pirmą kartą mąsčiau apie Top5, ši daina buvo aukštesnėje vietoje, bet kai pradėjau rašyti, ED dainos ją aplenkė. Turbūt dėl to, jog iš pradžių šis OP mane nuvylė (kaip ir antrasis ED). Praėjo nemažai serijų, kol pamačiau, kad ir ši daina visai nieko ir galbūt tinka anime.
Vienintelė daina, kuri manęs nė kiek nesužavėjo, tai trečiasis OP - "Fantasy". Palyginus su pirmais OP, ši daina neatspindi "Hikaru no Go" (bent jau taip, kaip aš įsivaizduoju šį anime) ir labiau tiktų kokiam lengvam, romance anime. Paskutinysis ED taip pat šiek tiek iškrenta iš konteksto (daina vadinasi "Music is my thing"; makes no sence, nes anime yra apie stalo žaidimą, ne muziką), tačiau bent jau daina įsimenanti ir labiau mano skonio nei saldi "Fantasy".
Ką gi. Štai tiek apie šį nuostabų anime (straipsnis nė iš tolo neišėjo toks geras, kokį norėjau parašyti, bet tikiuosi, kad sugebėjau perteikti bent mažą dalį susižavėjimo, kurį man paliko šis kūrinys).
Vertinimas: 9/10
