Kadangi rašyti ilgą pristatomąjį straipsnį apie savo dievaičius (ar mylimus anime) neturiu pakankamai laiko ir jėgų (ir šiaip prisitingiu), tai nutariau parašyti bent jau apie naujausią savo naujo idol singlą. Apie Terashimą Takumą sužinojau iš "Uta no Prince-sama" (ten jis įgarsina Otoya Ittokį, vieną mano mylimiausių veikėjų). Tačiau nors Terashii pažįstu trumpiau negu Mamoru, apie tai, kad jis ne tik įgarsintojas, bet ir bando eiti dainininko pėdomis, sužinojau gan greitai (gomenasai, Mamo-chan, kad užtrukau beveik penkerius metus, kol pastebėjau tavo antrąjį talentą). Na, man visai patiko, kaip Takuma-san atlieka dainas iš UtaPri, tačiau į faktą, kad jis yra išleidęs albumą, žiūrėjau gan skeptiškai. Vis dėlto parsisiunčiau paklausyti ir - wow. Man patiko. Tačiau šis įrašas ne apie pirmąjį Terashii albumą (kuris, beje, vadinasi "NEW GAME"), o apie trečiąjį šio seiyuu singlą - "SCARLET SIGN".
Pirma mintis, šovusi į galvą, kai sužinojau apie šį singlą, buvo "SCARLET KNIGHT"! Pavadinimas išties labai panašus į mano dievinamą Nanos Mizuki dainą "SCARLET KNIGHT" (ir net dabar rašydama, turiu kelis kartus pasitikrinti, ar iš tikrųjų parašiau "SCARLET SIGN", o ne "KNIGHT"). Tačiau šie du seiyuu neturi nieko bendra, tad paliksiu šį panašumą ramybėje. Singlas išėjo kovo 12. Kaip ir Mamo-chan "NEW ORDER", labai laukiau šios dainos, nes jau buvau girdėjusi jos preview. Deja, kažkaip per mokslus ir kitokius darbus toji data išgaravo man iš galvos ir singlą prisiminiau tik šią savaitę (jaučiuosi šiek tiek savimi nusivylusi, nes paprastai nepraleidžiu svarbių datų, oh, well). Parsisiunčiau, perklausiau ir dabar štai bandau susumuoti savo įspūdžius.
1. SCARLET SIGN
Daina man patiko nuo pat pirmo akordo. Man patinka tas stiprus, rokiškas skambesys. Kažkodėl iš seiyuu, kuris paprastai įgarsina bishounen veikėjus otome žaidimuose, nelabai tikėčiausi tokio skambesio. Bet Terashii maloniai mane stebina. Tiesa, iš pradžių priedainis kiek nuvylė: pasirodė silpnesnis už įžangą. Tačiau, kai paklausiau visą dainą nuo pradžios iki galo, tokio įspūdžio nebeliko. Gal man ir norėjosi, kad kūrinys būtų tamsesnis, kaip ir pati jo pradžia, tačiau dabar tas perėjimas į švelnesnį (nežinau, ar tai tikrai tinkamas žodis) priedainį man labai tinka. Vaizdo klipas taip pat suintrigavo. Ypač patiko vieta, kur keliasdešimt takumų eina iš vieno langelio į kitą ir keičia spalvą. Pats Terashii čia atrodo kakkoi (turbūt nereiktų pradėti svaigti, kaip jį įsikliopinau vos pamačiusi xDD vienas žodis - megane).
2. colors of love
Daina, kokios turbūt nesitikėčiau šalia galingos ir labiau roką primenančios "SCARLET SIGN". "colors of love" prasideda lėtai, net kiek svajingai ar su nostalgiška gaidele. Šiaip nesu didelė tokių garsų, kurie girdimi pradžioje, gerbėja, tačiau šioje dainoje jie tinka, o švelnus Terashii balsas užliūliuoja. Galėtum beveik pamanyti, kad daina - lopšinė. Ir tada bum! Pasigirsta garsus ir emocingas priedainis. Tai visai dainai suteikia daugiau galios ir padaro ją įsimintinesnę. Kai klausiau "colors of love" pirmą kartą, daina man pasirodė keistoka. Ir dabar manau, kad ji turi išskirtinį skambesį, dėl ko tik dar labiau mėgstu šią dainą.
3. a blank map
Vėl kitokio stiliaus daina. Energingesnė. Panašesnė į tradicines j-pop dainas. Tai nėra blogai. Iš pradžių taip, man norėjosi kažko panašesnio į "SCARLET SIGN", bet dabar manau, kad "a blank map" yra maloni atgaiva po dviejų išties išskirtinių dainų. Priedainis gana lengvai įsimena (tikriausiai dėl kelių angliškų žodžių, kuriuos Terashima-san taria pakankamai gerai palyginus su kitais j-music atlikėjais) ir klausantis instrumentinės dalies norisi linguoti, šokti ir niūniuoti kartu. Kažin, ar tai taps mylimiausia mano daina, bet pasiklausyti jos bus malonu.
Vertinimas: 9+/10 (pliusas už tai, kad padėjo man vėl pamilti šį žmogų ir patikėti, kad vis dėlto jis daro mano gyvenimą mielesnį kaip ir Mamo-chan)
P.S. Pamiršau paminėti, kad žodžius visoms dainoms parašė pats Terashima-san.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą