2018-uosius Nana pradėjo galingai. Sausio 10 d. išleido trečiąjį geriausių dainų albumą "THE MUSEUM III", o sausio 11-21 d. atliko septynis koncertus Budokan arenoje per "LIVE GATE". Na, o vasaros viduryje jau laukia turas po visą Japoniją. Linkiu, kad Nanai šie metai būtų ir toliau sėkmingi!
Na, o šis įrašas skirtas pasidalinti nuotraukomis su "THE MUSEUM III" albumu, kurį vis dėlto įsigijau. Daug diskutavau ir su savimi, ir su drauge (t.y. sveiko proto balso savininke), ar verta pirkti albumą, kuriame vos keturios naujos dainos. Mano smegenys apskaičiavo, kad iš visų 17 dainų savo kolekcijoje (t.y. oficialiuose diskuose) turiu tik 6, o už 7 anksčiau išleistas ir 4 naujas dainas pinigų dar nepaklojau, todėl vieną silpnumo akimirką paėmiau ir albumą užsisakiau. Vis dar nežinau, ar apsimoka pirkti geriausių dainų albumus, tačiau bent jau turėsiu vieną "THE MUSEUM" ir, jei nepatiks, daugiau pinigų neeikvosiu. Va tokiais pasiteisinimais "pamaitinau" savo piniginę ir su džiaugsmu laukiau siuntinuko. Prieš porą dienų jis mane ir pasiekė. Kadangi "THE MUSEUM III" yra lyg ir septynerių Nanos karjeros metų paminėjimas, nutariau prisidėti prie gražios progos ir ne tik pademonstruoti, kaip atrodo albumas, bet ir parašyti porą žodelių apie jame esančias dainas. Juk tai pirmoji Nanos era, kurioje aktyviai dalyvavau, t.y. ne tik sekiau jos naujas dainas, bet ir pirkau albumus (išskyrus "ROCKBOUND NEIGHBORS", kurį praleidau, nes dar nebuvau pajėgi imtis tokių investicijų). Tad pradėkime!
Su "THE MUSEUM III" atkeliavo net trys priedai: ženkliukas su Nanos atvaizdu, nuotrauka (tik gaila, jog su tuo pačiu atvaizdu) ir didelis plakatas, atsitiktinai atrinktas iš 11 singlų, kurie sudėti į albumą, reklaminių plakatų. Truputį jaudinausi, kuris singlas paklius man. Aiškaus favorito neturėjau. Mąsčiau, jog būtų smagu gauti naujausių singlų arba kokio "Eden" plakatą. Ir jokiu būdu nenorėjau "Angel Blossom". Kai pradėjau vynioti plakatą, pamačiau Nanos plaukus. Pirma šovusi mintis buvo "Destiny's Prelude", bet jau po kitos milisekundės ją pakeitė gilus įsitikinimas, kad tai "Synchrogazer". Nuoširdžiai nudžiugau. Jau buvau užmiršusi, koks gražus šio singlo viršelis. Be to, man tai pasirodė labai simboliška. Gauti būtent pirmojo šios eros singlo plakatą. O ir "Synchrogazer" bei "THE MUSEUM III" išleidimo datos beveik sutampa - sausio 10 ir 11. Gaila, kad neturiu, kur plakato pakabinti (kaip ir kitų iki šiol sukauptų Nanos plakatų). Jis ŽIAURIAI gerai atrodo.
Mano Nanos albumų kolekcija. Pirmas dalykas, kurį pastebėjau, paėmusi "THE MUSEUM III" į rankas (dar net neišėmusi iš burbulinio apvalkalo), kad albumas kažkaip didesnis atrodo nei įprastai. Nepasitikėjau savo pojūčiais, tai puoliau iškart lyginti jo su "NEOGENE CREATION". Ir taip! Kaip ir priklauso geriausių dainų albumui, "THE MUSEUM III" išsiskiria savo dizainu. Man tai labai patiko. Toks jausmas it albumas turėtų daugiau svorio visomis prasmėmis.
Kiek teko skaityti Nanos gerbėjų puslapiuose, "THE MUSEUM" albumus sieja ne vien muziejaus tema, bet ir dominuojančios spalvos parenkamos neatsitiktinai. Nana svajoja šiuose albumuose pavaizduoti visas vaivorykštės spalvas. Todėl "THE MUSEUM" viršelyje vilkėjo baltai, "THE MUSEUM II" - raudonai, o dabar - mėlynai. Idėja man patinka, tik galvoju, ar Nana nesumaišė spalvų eiliškumo :D "THE MUSEUM III" dizainas nepriblokš savo išskirtinumu ar naujoviškumu kaip kiti mano turimi albumai. Jo esmė panaši kaip anksčiau išleistų muziejinių rinkinių: baltas fonas ir daiktai ar detalės iš į rinkinį sudėtų singlų muzikinių klipų ar CD viršelių. Tuo "THE MUSEUM III" ir žavi kaip tam tikrą Nanos karjeros laikotarpį įamžinantis rinkinys. Nagi, kas išvardins kuri viršeliuose matoma detalė priklauso kuriam singlui? :D
Abejoju, ar kam labai svarbu, bet nutraukiau ir albumo dėžutės sieneles. Jos neišmargintos jokiais raštais ir atrodo itin paprastai. Bet tokia muziejinių rinkių tematika ir man nė kiek netrukdo.
Dėžutės turinys. Du dėkliukai. Tas storesnis yra su CD ir DVD diskais, o plonesnis - tai albumėlis su nuotraukomis ir dainų žodžiais. Kaip jau minėjau, dizaine vyrauja balta spalva ir paprastumas.
Nuotraukų albumėlio viršelis taip pat baltas, paprastas. Jame radau reklaminį lapelį su "LIVE GATE" datomis. Būtina paminėti, kad šįkart albumėlis yra su kietais viršeliais. Todėl iš pradžių ir pavadinau jį dėkliuku. Vėlgi tai rinkiniui suteikia svarumo ir išskirtinumo. Jauti, jog tai nėra įprastas albumas, o tikrai jau didesnis rinkinys. Kietesni viršeliai yra puiku, nes nebereikia bijoti netyčia albumėlio sulankstyti, o ir vartyti bei fotografuoti jį lengviau (nereikėjo prilaikyti pirštais, tad šįkart nuotraukose nesimatys mano nagų :D). Atvertus albumėlį, mus pakviečia užeiti į Nanos muziejų. Toliau kiekvienai albume esančiai dainai bus skirta po du puslapius - viename jos žodžiai, o antrame - foto su dabartine Nana ir dainos simboliu. Be galo miela ir linksma matyti Naną, bandančią atkartoti akimirkas iš tos dainos klipo ar CD viršelio. Visa tai pasirodė labai nostalgiška. Tačiau kai įdėjau diską pasiklausyti dainų, nė viena jų nenuskambėjo it sena. Jos visos dar iki šiol tebėra klausomos ir tie septyneri metai, rodos, vos akimirka. Keistas jausmas :)
Pirmoji daina - "Synchrogazer". Pamenu, kai pasirodė šis singlas, truputį išgąsdino. Dainoje buvo naujos stilistikos, iki tol nebūdingos Nanos muzikai. Todėl teko prie dainos priprasti. O dabar - tai viena galingiausių Nanos dainų. Prisipažinsiu, buvo laikotarpis, kai mano žavėjimasis "Synchrogazer" buvo priblėsęs, bet neseniai (dėl Izumo koncerto) vėl pamilau šią dainą.
Toliau - "METRO BAROQUE". Ech, ta katino statulėlė! Puiki nuoroda į dainos muzikinį klipą. Iš tiesų esu susidariusi įspūdį, kad ši daina nėra itin populiari tarp Nanos gerbėjų. Toks jausmas, tarsi ji būtų išnykusi iš radaro iškart po jos išleidimo. Gaila, nes daina yra nuostabi ir išskirtinė. Jos instrumentika sukuria požemio, metro atmosferą. Turbūt ne itin gerai įvardinau tą pojūtį, bet būtent tokias tamsesnes, miesto natas išgirsti. Laimei, neseniai ši daina sugrįžo į Nanos repertuarą (buvo atlikta per tą patį koncertą Izumo šventykloje). Tikėkimės, kad Nana ilgam jos nebeužmirš.
Jau pradėjau panikuoti, ką reikės daryti, jei prie kiekvienos dainos rašysiu tik, kokia ji nuostabi, ir pritrūksiu epitetų bei šiaip imsiu kartotis. Tačiau neteks, nes trečioji daina, "BRIGHT STREAM", nėra mano numylėta. Nieko bloga su ja nėra, tiesiog nerado mano vietos širdyje ir tiek. Na, 'LIVE GALAXY" šią dainą reabilitavo mano akyse ir dabar jos mielai paklausau kur kas dažniau. Be to, turiu pripažinti, kad posmų pradžios (boku no me ni utsuru kimi ir kimi no me ni utsuru boku) man itin patinka, tačiau priedainis suskamba per silpnai.
"Vitalization" yra ta daina, kuri buvo užėmusi "Synchrogazer" vietą. Sužavėjo taip pat ne iš karto, tačiau greitai pavergė ir ėmė rodytis kur kas geresnė už savo pirmtakę. Turbūt taip dažnai būna su naujomis dainomis. Dabar dar gerai pamąstyčiau, kuri iš "sesių" yra stipresnė. Ir turbūt nuspręsčiau, kad jos abi savaip išskirtinės. Smagu, kad į "THE MUSEUM III" pateko paprasta "Vitalization", o ne aufwachen forma, esanti "SUPERNAL LIBERTY" albume. Tiesa, "Synchrogazer" irgi į rinkinį pakliuvo paprasta versija, o ne aufwachen, esanti "ROCKBOUND NEIGHBORS".
Veidrodis iš "Kindan no Resistance" CD viršelio ir gėlių puokštė iš klipo! O dar Nana pozuoja prie jų it singlo viršelyje, tik ne su tais rūbais. Tiek daug prisiminimų! O daina yra nereali. Tai buvo 30-asis Nanos singlas ir savo vardą pateisino su kaupu. Irgi smagu, kad čia įdėta singlo versija, o ne extended mix iš "SMASHING ANTHEMS" (nors pastaroji man patinka gal trupučiuką labiau, nes Nanos lyriškai sudainuotos priedainio eilutės dainos pradžioje suteikia dainai tam tikrą papildomą atspalvį).
Buvo laikas, kai "Eden" singlo viršelis man atrodė keistas ir nepatiko. O dabar net svarsčiau, jog būtų smagu gauti plakatą su juo. Pati daina yra pavergusi mano širdį nuo pat jos išleidimo. Rokiška baladė su žiemos atspalviais - neatsispiriu tokioms.
Ech, kaip keista išgirsti "Angel Blossom" po tokios stiprios dainos kaip "Eden". Vis dėlto laiko jėgą teko pajausti. Niekas nebuvo laimingas, kad "Angel Blossom" buvo išleista kaip singlas. Ir nors tai vis dar nėra mano pamilta daina, klausantis plėšiau ją kartu su Nana it kokią "Synchrogazer". Tai įrodo, kiek per laiką net ir mažiau mėgstamos dainos įsišaknijo manyje. O šiaip daina nėra bloga. Taip, miela, šviesi, saldoka, bet tokio tipo dainų Nanos repertuare pilna ir taip. Bėda ta, jog "Angel Blossom" išėjo kaip singlas, kai tokią svarbią vietą užimti buvo kur kas vertesnių dainų.
"Exterminate" po "Angel Blossom" - taip keistai suskamba! Na, nelengva persijungti iš linksmutės atmosferos į tokią galingą ir tamsesnią. Kai tik pasirodė, "Exterminate" manęs nesužavėjo (gal dar garavo nusivylimas "Angel Blossom" singlu, kas ten žino). O dabar iššaugo į bene vieną mylimiausių mano dainų iš Nanos repertuaro. Plešiu ją visa gerkle ir taip gera. Jau nebepavadinčiau dainos "Synchrogazer" ir "Vitalization" "sese", nors jos visos trys priklauso tam pačiam anime. Labiau "pussesere", nes čia elektronikos atspalvių kur kas mažiau ir nuo to tik geriau.
Dar kartą klausydama disko, supratau, kad "STARTING NOW" man patinka. Nesvarbu, kad tai linksmųjų dainelių stilistikos kūrinys. Įaugo į kūną ir sielą ir tiek. Bent jau už "Angel Blossom" tai tikrai geriau :D Šioje dainoje man labiausiai patinka žinutė. Juk tai padrąsinanti daina, o Nana tokias mėgsta ir puikiai atlieka, tad nieko nepadarysi.
Puslapiai, skiriantys albumuose jau panaudotus singlus nuo naujų dainų. Kas suras, kur pasislėpė Nana? :D
Tiek to. Padėsiu, jei nepavyko įžvelgti Nanos, puikiai įsiliejusios į aplinką :D
"Destiny's Prelude" yra singlas, kuris daug kam (kartu su "TESTAMENT") sugrąžino tikėjimą Nana. Man ir "NEOGENE CREATION" albumas žiauriai patiko, tačiau po "Angel Blossom" ir "STARTING NOW" singlų norėjosi, kad Nana išleistų ką nors tokio, kas paliktų gerbėjus be žado. Tamsoka, melancholiška daina. Žymiai geriau nei "BRIGHT STREAM". Nuostabu.
Nemeluosiu. Galima teigti, kad "THE MUSEUM III" susigundžiau būtent dėl šios dainos. "TESTAMENT" mane taip pakerėjo, kad būtinai norėjau turėti ją kuriame nors oficialiame diske savo kolekcijoje. O kadangi ji pakliuvo į muziejinį rinkinį, vadinasi, į naują albumą nebepateks. Buvo įdomu išgirsti šio stebuklo aufwachen formą. Pridėta dainos įžanga mane sužavėjo. Pianinas, fone skambantis ir vis garsėjantis choras... Puiki atmosfera šiai dainai. Ir dar priminė kai kuriuos kūrinius iš "Bleach" garso takelių (pvz., "Invasion"). Tik gaila, jog tokios įžangos ne visada sklandžiai susilieja su pagrindine daina. Manau, nuo to truputį kenčia visos aufwachen versijos (tiek "Synchrogazer", tiek "Vitalization", tiek ši). Nepaisant to, šia "TESTAMENT" versija esu labai patenkinta. Ačiū aranžuotojams, kad nesugadino tokios galingos dainos.
Tik aš sugebu nustebti, kodėl po "TESTAMENT" pasigirdo ne "Preserved roses" ir du trečdalius dainos galvoti, kad skamba "Suiren", kai iš tiesų grojo "HOT BLOOD". Va, kas nutinka, kai manaisi mintinai mokantis dainų sąrašą, o tikrovė tokia, kad sumaišei jas :D Ši nuotrauka turbūt yra mano mylimiausia. Kadangi "HOT BLOOD" yra nauja daina, nėra jokių jos simbolių, tad nėra ir ko atkartoti. Gal dėl to nuotrauka išėjo tokia šviežia? Pati daina manęs nė kiek nenuvylė. Iš pradžių priedainiai suskambėjo keistokai - jau seniai bebuvo daina, kurioje skambėtų tiek daug pritariančių balsų kartu su Nana. Bet vietomis instrumentikoje nuskambantys tradiciniai japoniški garsai mane papirko. Manau, "HOT BLOOD" būtų puikiai tikusi "LIVE ZIPANGU" ture. Nenuostabu, nes daina skirta "Basilisk" anime, vaizduojančiame nindzes (t.y. irgi glaudžiai susijusiame su tradicine Japonija).
Priešingai nei "HOT BLOOD", "Suiren" gavo muzikinį klipą, tad būtų buvę šaunu, jei koks elementas iš to klipo būtų išdygęs ir dainai skirtoje nuotraukoje. Juolab, kad klipas toks išskirtinis... Bet yra kaip yra. Po pirmos perklausos daina manęs nepavergė, tačiau kai peržiūrėjau klipą, vos neapsiverkiau. Žinau, kad tai taps mano mylima skaudžia balade. Smagiausia, kad tai nėra "Hime Murasaki" kopija, nors priklauso tam pačiam anime.
Manau, nėra klausimų, kokia čia daina. Nuotraukoje tobulai užfiksuotas jos pavadinimas. Džiaugiuosi, kad "Preserved Roses" pateko į rinkinį, nes tai stipri daina ir iki šiol ją išgirsti buvo galima tik jos single (ir kažin, ar daug žmonių investavo į jį, nes tai ne vien Nanos daina).
Negaliu patikėti, kad Nana "ištraukė" kardus ir grandines, panaudotas "Kakumei Dualism" klipe! Dievinu šią dainą. Nors ne ką prastesnė, "Preserved Roses" vis dėlto yra labiau T.M.Revolution daina, o "Kakumei Dualism" - grynai Nanos kūrinys.
"Hana wa Saku" jau teko girdėti per "LIVE ZIPANGU", tiek atliekamą vien Nanos, tiek su Yamadera Kouchi. Daina yra be galo graži. Gana paprasta, tačiau itin jausminga ir švelni. Įsivaizduoju ją kaip tobulą ED kokiam nors anime filmui. Tiesa, maniau, jog į "THE MUSEUM III" pateko versija, dainuojama vien Nanos, todėl nustebau, išgirdusi Yamadera-san balsą. Bet jų duetas gražiai skamba, tad jokių nusiskundimų neturiu.
Nežinau, kas nutinka, bet klausantis kiekvieno albumo pabaigoje mano dėmesys kažkur nuklysta ir paskutinių dainų beveik nebegirdžiu. Taip nutiko ir su "Egao wa Kimi no Tame ni Aru". Jau du kartus klausiau, bet šios dainos dar neįsidėmėjau. Tik žinau, jog ji sukėlė gana nostalgišką jausmą. Jos skambesys panašus į Nanos dainas iki pirmojo "THE MUSEUM". Kiek man žinoma, ši daina įdainuota jau seniai. Nana ją atliko per "LIVE ADVENTURE" 2015 m. (tik daina nepateko į DVD). Ir daina yra Ehimės himnas ar pan. Tai smagu, kad pagaliau "Egao wa Kimi no Tame ni Aru" atsidūrė Nnaos albume ir galėjau ją išgirsti. O kiek daina man patiks - parodys laikas.
Štai ir baigėsi mūsų turas po muziejų. Metas išeiti. Bandau mintyse apibendrinti šiuos septynerius metus Nanos karjeroje. Manau, jie buvo sėkmingi. Sunku spręsti, nes Naną pradėjau sekti tik prieš 7,5 ar 8 metus, tad jie ir pakliūna į šį laikotarpį :) Į "THE MUSEUM III" sudėtos dainos yra labai skirtingos, todėl nauji ar pradedantys gerbėjai tikrai ras, ką pamilti.
Kas dar nematė, kviečiu pasižiūrėti šį vaizdo įrašą, kuriame Nana trumpai pristato "THE MUSEUM III", ir pasiklausyti visų ten esančių dainų ištraukų.
Taigi ar buvo verta įsigyti šį albumą? Priklauso nuo požiūrio, ar verta iš vis ką nors įsigyti, kai galima dainas nesunkiai aptikti internete. Aš manau, kad Nana ir jos komanda į šį rinkinį sudėjo daug darbo, tad džiaugiuosi, kad galiu jį priglausti savo kolekcijoje. "THE MUSEUM II" išlieka mano slapta svajone, nes ten sudėtos dainos iš bene man labiausiai patinkančios Nanos eros (bet kol kas laikausi nuostatos leisti pinigus tik naujiems, t.y. dabar leidžiamiems albumams). Tačiau ir "THE MUSEUM III" turi labai daug ką įdomaus pasiūlyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą