Ši istorija apie tai, kaip j-drama, mano akyse verta vos 7, virto vienu įsimintiniausiu serialu, kokį esu mačiusi.
Pavadinimas: Tokyo Love Story
Metai: 1991
Serijų skaičius: 11
Baigęs mokslus Nagao Kanchi palieka savo gimtąjį miestelį ir atvyksta dirbti į didmiestį Tokiją. Nors Kanchi vis dar puoselėja jausmus savo pirmajai meilei Sekiguchi Satomi (kuri yra įsimylėjusi geriausią jo draugą Mikami Kenichi), vyro pasaulį aukštyn kojomis apverčia žavinga naujoji bendradarbė Akana Rika. Tiesa, Rikos meilę pakelti nėra lengva ir ilgainiui Kanchi sudvejoja, ar moters jausmai jam ne per didelė našta.
Iš esmės "Tokyo Love Story" yra meilės istorija su net keliais meilės trikampiais (ar daugiakampiais). Nagao nuo senų laikų įsižiūrėjęs Sekiguchį. Ši slapčia myli Mikamį. Mikami taip pat neabejingas merginai, tačiau negali atsikratyti užkietėjusio mergišiaus įpročių. Akana įsimyli Nagao. Nagao irgi ja susižavi. Taip ir sukasi ruletė. Tik viskas atlikta itin gerai. Jau seniai neskaičiau ir nemačiau ko nors, kur tokie meilės daugiakampiai neerzintų ir net nebūtų nuspėjama, kaip jie pasibaigs. Taip, aš iki pat pabaigos neįspėjau, ką pasirinks Nagao. O juk paprastai terčiasis kampas akivaizdžiai būna tik laikina kliūtis pagrindiniams įsimylėjėliams. Vienu žodžiu, "Tokyo Love Story" yra vienas iš pavyzdžių, kaip tinkamai tvarkytis su tokiais reikalais.
(Rika ir Kanchi)
Turiu prisipažinti, kad pati pradžia buvo sudėtinga. Po keturių serijų j-dramą atidėjau visiems metams. Negaliu paaiškinti kodėl. Jei įsijungdavau seriją, ji įtraukdavo ir smagiai susižiūrėdavo. Tačiau prisiversti ją įsijungti buvo nežmoniškai sunku. Na, bet įveikus trečdalį, nesinorėjo visko "pamesti". Todėl po ilgooooos pertraukos nutariau j-dramą baigti. Ir tada įvyko kažkoks nušvitimas! Nuo 5-6 serijos serialas taip įtraukė, kad net buvo gaila prieiti paskutinį epizodą. O ir pati pabaiga nustebino. Panašiai kaip "Poison Berry in My Brain", čia išvengta banalybių ir įprastų saldžių visų taškų sudėjimų ant i. Nuoširdžiai smagu atrasti romantinių istorijų, kurios yra gilios ir pamokančios (ne taip kaip dauguma šiuolaikinių amerikiečių romantinių komedijų)./p>
"Tokyo Love Story" sublizga ir savo veikėjais. Įsimintiniausia, be abejo, yra Akana Rika. Su ja sudėtinga (kartais nuoširdžiai užjaučiau Kanchi dėl Akanos pokštų) ir neretai erzina, kad nesuprasi, ar ji kalba rimtai ar tik erzina. Tačiau galų gale vis tiek neįmanoma atsispirti jos žavesiui ir būtent ją palaikiau antrąjį serialo pusę. Iš pradžių Kanchiui priekaištų neturėjau, nors palyginti su kitais veikėjais jis buvo mažiau išsiskiriantis. Tačiau į pabaigą pradėjau jo nebesuprasti. Gal dėl to, kad jis kažkaip užsivėrė ir buvo sunku suprasti, ką jaučia ar galvoja. Sekiguchi irgi buvo gana stereotipinė gerutė veikėja, bet tikrai toleruojama.
(Mikami, Sekiguchi, Rika ir Kanchi)
Vis dėlto didžiausias šios j-drama žavesys slypi laikotarpio atmosferoje. Visi kostiumai, šukuosenos, pastatai, daiktai (nuo laidinių telefonų iki stalinių gigantų kompiuterių) privertė pajausti tokią nostalgiją! Tais metais, kai pasirodė serialas, dar nė nebuvau gimusi, bet lyg per miglą daug kas atrodė taip pažįstama.
Be galo džiaugiuosi, kad suteikiau šiai j-dramai šansą. "Tokyo Love Story" manęs neapvylė. Tai pats geriausias dalykas, kokį gali patirti žiūrovas ar skaitytojas (taip, esu daug kartų nusivylusi apsiimtais kūriniais, todėl malonu, kai kas nors nuoširdžiai palieka gerą įspūdį). Rekomenduoju serialą visiems, kam patinka tradicinės, bet nenuvalkiotos meilės istorijos ar tiesiog tiems, kas žavisi dešimtuoju dešimtmečiu. Klasika yra klasika. O "Tokyo Love Story" būtent ir priklauso šiai kategorijai.
Vertinimas: 8,5/10 (daugiau neskiriu, nes vis dėlto žiūrėjimo patirtis nebuvo vientisa)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą