Ar kada nors teko lankytis knygyne, paimti į rankas knygą, užmesti akį į anotaciją ir pagalvoti "Kaip norėčiau perskaityti!", o tada padėti atgal į lentyną ir geriausiu atveju pasiimti kūrinį iš bibliotekos? Nes "perskaityti" nėra tas pats kas "turėti". Aš pastebėjau, kad pradėjau skirstyti knygas į kategorijas "tik perskaityti" ir "turėti lentynoje" studijų universitete metais. Iki tol mano apsilankymai knygyne dažnai baigdavosi pirkiniu rankose, o kai įžengiau į suaugusiųjų pasaulį, - nesibaigiančiu sąrašu to, ką norėčiau perskaityti. Nežinau, kiek tai iš tiesų susiję su "suaugimu", tačiau neseniai susimąsčiau, kodėl kartais nesinori pirkti knygos, ir pamėginau šias priežastis aprašyti.
Per brangiai kainuoja
Akivaizdu, kad per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvoje išsipūtė ir toliau auga. Liūdna, bet jos labai palietė ir knygas. Pamenu, pirmosios "Hario Poterio" knygos kainavo apie 20 Lt (kas būtų, kiek, kokie 5-6 eurai) ir koks brangus man atrodė apie 40 Lt kainavęs pirmasis "Saulėlydžio" leidimas (kas turbūt būtų apie 10 eurų). O dabar be akcijos vargu ar gausi knygą už mažiau nei 15 eurų. Jei knyga populiaresnė, storesnė ir kitais viršeliais, tai jau būk pasiruošęs ir 20 eurų pakloti. Arba, žinoma, gaudyk nuolaidas internetinėse parduotuvėse, kas iš tiesų atima tikrąjį skaitymo ir knygos įsigijimo malonumą. Nebelabai gali pasiduoti spontaniškumui ir turi pasiplanuoti išlaidas. Ar tau tikrai reikia šios knygos dabar, jei, tikėtina, už pusės metų galėsi ją įsigyti bent 35 % pigiau? Kol apsisprendi, ir visas noras pirkti išgaruoja. Ką jau kalbėti apie tai, kad norimų perskaityti knygų tikrai yra daugiau nei kišenėje pinigų, kuriuos dauguma galėtų joms paskirti.
Trūksta vietos lentynose
Visi, kurie perka knygas, anksčiau ar vėliau skausmingai pajaučia, kad vieta namų knygų lentynose yra labai ribota. Rodos, visada galima įsigyti papildomą lentyną, bet namo ar buto sienų tikrai nepraplėsi. Todėl, net jei kaip nors sukrapštytum pinigų visoms sudominusioms istorijoms nusipirkti, ilgainiui pritrūksi vietos joms laikyti. Dėl to pradedi atidžiau rinktis, kurią knygą tikrai norėtum priglausti pas save. O kur dar klausimas, ką daryti su knyga, jei ji nepatiko? Nusipirkai, perskaitei, bet daugiau akyse matyti nenori. Arba tiesiog žinai, kad daugiau jos į rankas nebeimsi ir ji tik užims vietą lentynoje (tą pačią, kuri galėtų priklausyti naujai istorijai). Tokią knygą galima atiduoti pažįstamam, padovanoti bibliotekai, parduoti ar palikti knygų namelyje. Tik ar tikrai jau taip paprasta surasti kitą žmogų, kuris mielai knygą priimtų? Mažų mažiausiai tai kainuos papildomų pastangų ir kurį laiką skaitinys vis tiek okupuos brangiąją vietą lentynoje. Nes vėlgi sudominusių istorijų yra daugiau nei atsarginės vietos sandėliuke ar po lova. O išmesti knygą į popieriaus konteinerį būtų didžiausia nuodėmė.
Nežinai, ar bus išleistos visos dalys
Oi, kaip seniau būdavo smagu rinkti knygų serijas! Negalėdavai sulaukti, kol išleis naują dalį ir sužinosi, kas nutiks toliau. Arba kuo viskas baigsis. Negąsdindavo nei trilogijos, nei 4 ar 5 dalys serijoje. O dabar paimi knygą į rankas, paskaitai anotaciją ir, o dieve, čia akivaizdžiai daugiau nei viena dalis. Vadinasi, 1) reikės daugiau pinigų visai istorijai surinkti, 2) reikės daugiau vietos lentynoje visai istorijai sudėti, 3) net nežinai, ar leidykla išleis kitas dalis, nes šiuo metu Lietuvoje yra daugiau pradėtų nei baigtų leisti serijų. Tad padedi knygą į lentyną.
Nėra norimų knygų
Arba paprasčiausiai knygyne nėra knygos, kurią norėtum parsinešti namo. Yra tūkstantis istorijų, kurios galėtų būti įdomios ir mielai jas perskaitytum tam tikru gyvenimo momentu. Tačiau jos nėra tavo arkliukas. Gyvename informacijos amžiuje ir tikrai vienaip ar kitaip sužinome, kas leidžiama užsienyje. Ir tada galvoji, kodėl bent minimalios dalies sudominusių istorijų nėra Lietuvoje? Turbūt rašau labiau iš fantastikos gerbėjos pozicijos, nes tikrai pasigendu didesnės šio žanro įvairovės Lietuvos knygynų lentynose. Tačiau neabejoju, kad kiekviename žanre būtų galima surasti tokią knygą, kurios lietuviškai paprasčiausiai nėra. Tada eini į kompromisą ir renkiesi iš to, kas siūloma, arba neperki visai. Ir tas, kas siūloma, tampa kategorija "tik perskaityti", o ne "turėti lentynoje".
Karatis nesinori pirkti knygos dėl finansinių niuansų, vietos lentynose trūkumo, neaiškumo, ar bus išleistos visos serijos dalys ar paprasčiausiai dėl to, kad mieliau Lietuvoje matytum kitas knygas, nei siūlo leidyklos. Tame kaip ir nebūtų nieko bloga, nes dabartiniais laikais pasiūla yra didelė ir mes turime teisę rinktis tik tai, kas mums tikrai teikia džiaugsmą. Tačiau jaučiu, kad ilgainiui šios priežastys sukuria psichologinį barjerą, dėl kurio net pasiryžusi iš knygyno išeiti su pirkiniu rankose, išeinu tuščiomis rankomis ir patraukiu į biblioteką. Kas irgi nėra blogai. Tik ar tai neįtraukia į užburtą ratą, kuris leidybos sektoriui nedaro nieko gera? Ir dar net neaišku, kas labiau kaltas - neperkantys skaitytojai ar pačios leidyklos su pardavėjais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą