Prieš gerus dešimt metų buvau pasinėrusi į „Uta no Prince-sama“ anime. Ir iki šiol nė nebuvau susimąsčiusi, kaip pasiilgau kažko panašaus iš muzikinių dievaičių (idol) temos. Kol sužinojau apie „Tamon-kun Ima Docchi!?“ Ar tai šiuolaikinis „UtaPri“ atitikmuo? Ne. Skiriasi žanrai. „UtaPri“ yra otome, „Tamon-kun“ yra romantinė komedija. Juos vienija tai, kad veiksmas sukasi apie dainuojančią vaikinų grupę. Ir tai, kad galima iš tos fiktyvios grupės, kuriai balsus paskolina realūs seiyuu, tikėtis nemažai tikrų dainų. Va, to ir buvau labai pasiilgusi – geros tokio žanro muzikos. Visa kita, ką pats su savimi atsinešė „Tamon-kun Ima Docchi!?“ buvo netgi kelis kartus geriau. Nuostabiai praleidau laiką ir laikau špygas, kad gautume antrą sezoną. O šiek tiek išsamiau apie viską skaitykite apačioje.
Bendra informacija
Pavadinimas: Tamon-kun Ima Docchi!? (angl. Tamon's B-side)
Serijų skaičius: 13
Leidimo metai: 2026
Kur žiūrėti: Crunchyroll
Kinoshita Utage yra aistringa grupės F/ACE gerbėja, o jos mylimiausias grupės narys, t. y. oshi, yra Fukuhara Tamon. Kad galėtų paremti savo oshi, Utage po pamokų dirba namų tvarkytoja. Apsirgus kolegei, Utagė perima jos klientą, kurio pavardė sutampa su merginos oshi. Nuvykusi į vietą, Utage pamato, kad sutampa ne tik vardas. Tai iš tiesų jos mylimas Tamon! Tik visai ne toks, kokį gerbėjai įpratę matyti ant scenos. Realiame gyvenime Tamon yra prislėgtas intravertas, abejojantis net tuo, ar yra vertas gyventi. Pamačiusi savo oshi tokį, Utage neišsigąsta, o pasiryžta, kaip namų tvarkytoja, kiek įmanoma labiau palaikyti Tamon savivertę, kad vaikinas tik nesumąstytų užbaigti savo karjeros. Taip pamažu ima megztis judviejų draugystė.
Kas pakerėjo
„Tamon-kun Ima Docchi!?“ galimai yra pirmas anime, kurį žiūrėti pradėjau dar nesulaukusi, kol išeis visos sezono serijos (arba antras, nes gal neišlaukiau ir su „Kusuriya no Hitorigoto“ antruoju sezonu). Tiek mane užkabino anonsas ir pati idėja. Ar pasiteisino? Labai! Anime itin nuotaikingas. Taip, humoras ten hiperbolizuotas, tačiau per jį nevengiama ir šiek tiek draugiškai pasišaipyti iš dievaičių bei jų gerbėjų kultūros, ir atskleisti jos gerąsias bei prastąsias puses. Pražiūrėjau visas serijas išsišiepusi iki ausų.
Manau, anime nebūtų suveikęs, jei ne Utage ir Tamon. Jie abu yra labai jaukūs veikėjai, už kuriuos norisi sirgti. Ir tarp jų atsiradęs ryšys išplėtotas gražiai. Ypač padeda tai, kad Utage geba atskirti Tamon personą, kurią jis rodo ant scenos, ir asmeninę Tamon personą, kurią mato privačiame jo gyvenime ir meiliai pramina Gloomyhara. Ji nebando savo oshi pasisavinti, užgrobti jo ar išnaudoti savo, kaip namų tvarkytojos, pozicijos, kad gautų kokios nors naudos kaip Tamon gerbėja. Net priešingai. Ne kartą klausia savęs, ar neperžengia ribų, nes dievaitis Tamon nėra skirtas vienam konkrečiam žmogui, o visai jį palaikančiai publikai.
Tačiau kad ir kaip Utage būtų pasiryžusi išlaikyti šią ribą, ji ima blukti, kai įstumti į įvairiausias kasdienes situacijas ji ir Gloomyhara pradeda suartėti kaip draugai. Ir tuomet kyla vidinis konfliktas, nes Utage puikiai supranta, kad peržengdama tą ribą gali pakenkti savo oshi. Tad nors merginos reakcijos į F/ACE yra svajingos ir neretai perspaustos, iš tiesų ji yra gana racionali ir tvirtai stovinti ant kojų. Man itin patiko toks gerbėjos pavaizdavimas, nes pati neretai panašiai jaučiuosi. Galiu kvykti pamačiusi Mamoru, bet tai nereiškia, jog gyvenu iliuzijomis apie jį. Tiesiog man pasirodė, kad čia pavaizduotas toks sveikas gerbėjos požiūris. Kas man labai patiko.
O pats Gloomyhara yra neapsakomai mielas. Kaip gražu buvo stebėti, kaip jis susidraugauja su Utage, per ją pažįsta kitokį pasaulį ir panorsta geriau sutarti ir su savo grupės nariais. Bendravimas su Utage jo nepakeičia, bet padeda atsiskleisti jo B-pusei, kuri iki šiol buvo užgožta A-pusėje esančio dievaičio Tamon.
O kaipgi muzika? 10 / 10. Jeigu kartą išgirdę opening theme „Sweet Magic“ neimsite juos niūniuoti, tai galimai sutrikusi jūsų muzikinė klausa. Nes daina neatsispiriamai pagavi! Kaip ir kitos F/ACE dainos. Sakyčiau, jos šiek tiek labiau linksta į k-pop nei j-pop, tačiau ir realių atlikėjų muzikoje riba tarp šių žanrų yra prablukusi, nes tiek vieni, tiek kiti semiasi įkvėpimo vieni iš kitų.
Ar turiu priekaištų?
Taip, turiu. Per šias 13 serijų spėjome susipažinti tik su 4 F/ACE nariais. Penktasis liko visiškose paraštėse. Dėl to anime atrodo neišpildytas. Jei gausime antrą sezoną, nieko tokio. Jei ne... paliks nesmagų poskonį.
Taip pat, nors ir gyriau, vietomis mane erzino Utagės užsispyrimas išlaikyti tą ribą tarp dievaičio Tamon ir Gloomyharos, jo neprisileidžiant arčiau, kai jau akivaizdžiai abu buvo susidraugavę. Labiausiai dėl to, kad po kiekvieno jos bandymo atitolti matydavosi, koks įskaudintas Tamon jaučiasi. Tai mane merginos logika jau buvo pradėjusi erzinti, tačiau tik trumpai. Greitai viskas išsisprendė.
Taip pat galėčiau prikibti ir prie itin spartaus tempo pačioje anime pradžioje. Bent jau pirmas epizodas mane pribloškė tuo, kaip greitai įvykiai išsirutuliojo. Vos nesusisuko galva it pasivažinėjus atrakcionu. Bet po to tempas susitvarkė ir bėdų nebekėlė.
Kaip apibendrinčiau?
„Tamon-kun Ima Docchi!?“ yra smagi romantinė komedija, paliečianti muzikos dievaičių bei jų gerbėjų kultūros temas. Čia daug humoro ir šiltų akimirkų bei justi meilė fanams bei šiai kultūrai, nors žvelgiant giliau galima pastebėti ir teisėtos kritikos, nes kad ir kokia patraukli ši kultūra būtų, ji turi ir minusų, atsiliepiančių tiek dievaičių gerovei, tiek jų gerbėjams. Dėl to „Tamon-kun Ima Docchi!?“ man nepasirodė nei lėkštas, nei įžeidus. Kaip tik jaučiau, jog anime sukurtas man, kuri bent kažkiek yra prisilietusi prie šios dievaičių ir jų gerbėjų kultūros. Jei ir jums ji nėra svetima, labai rekomenduoju!
Vertinimas: 9,5 / 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą