Ayumi Hamasaki - PREMIUM SHOWCASE ~Feel the love~ (nuomonė apie koncertą)

Neseniai parsisiunčiau ir užmečiau akį į naujausią Ayu koncertinį DVD. Ir pajutau norą pasidalinti kilusiomis mintimis. Koncertą žiūrėjau prasukinėdama ir užmesdama akį tik į įdomiausias vietas, tad mano pastebėjimai turbūt ne patys objektyviausi. Tai labiau mintys, kurios kaupėsi jau ne vienerius metus stebint Ayu karjerą.

Ne paslaptis, kad per pastaruosius metus mano santykis su Ayu pasikeitė. Ne kartą ja nusivyliau ir vis tiek nenustoju tikėti Ayu talentu. Tad gan sunku apibūdinti tokius dviprasmiškus jausmus. Iš "Feel the love" turo daug nesitikėjau, nes dar prieš jam prasidedant skaičiau, jog Ayu žada puikų šou, o ne koncertą. Vadinasi, ji eilinį kartą nusprendė mesti visas pajėgas į spektaklio rengimą ir pamiršo tai, ko dauguma tokių gerbėjų kaip aš vis dar tikisi iš jos - balsą ir nesuvaidintas emocijas. Taip pat ir į "Colous" albumą žiūrėjau kiek skeptiškai, nes man nepatinka Ayu noras lygiuotis į tradicinę Vakarų auditoriją. Maždaug tokios buvo mano nuotaikos prieš DVD pasirodymą.

Dainų sąrašas:
• WHATEVER
• Last angel
• decision
• NEVER EVER
• Because of You
• What is forever love
• TO BE
• Hello new me
• Angel
• Terminal
• Connected
• STEP you
• XOXO
• Lelio
• You&Me
• Bold&Delicious
• NOW&4EVER
• Boys&Girls
• July 1st
• Feel the love

Koncertas prasideda vaizdo klipu, kuriame rodoma, kaip Ayu atvyksta į areną. Tada vaizdas persikelia į salę, uždangos pakyla ir išvystame tradicinį Ayu šokėjų įžanginį pasirodymą. Sakau "tradicinį", nes šokėjai dėvi kostiumus iš "CDL 2013-2014", kuriuos galima (tik šiek tiek kitokios spalvos) išvysti ir "Rock'n'Roll Circus" ture. Neturiu nieko prieš senesnių idėjų tobulinimą ar praplėtimą, ypač kai vienkartinis CDL išauga į turą (juk nelengva kiekvienais metais dviem progoms sugalvoti vis ką nors nauja ir dar gaila, kai kostiumai panaudojami tik vieną kartą ir išmetami), bet trys kartai per ketverius metus gali kai kam pasirodyti per daug, nemanai, Ayu?

Vienintelis "WHATEVER" variantas, kurį pripažįstu, yra iš "CDL 2004-2005". Šiame sename koncerte ši daina buvo nerealus opening. Ayu balsas skambėjo taip stipriai, kad privertė norom nenorom pamilti "WHATEVER" (iš tiesų niekad šiai dainai per daug neprijaučiau). Jau buvau susitaikiusi, kad tokia, kokia yra dabar, Ayu niekad nebepralenks to pasirodymo, tačiau išgirdusi pirmąsias dainos eilutes vis tiek nusivyliau. Tikrai galėjo būti kur kas blogiau. Bet galėjo ir geriau. Na, bent jau Ayu nepatingėjo pasikeisti "CDL 2013-2014" kostiumą. Tai pliusas (nors suknelės grožis man atrodo kiek abejotinas).

Čia išvysti "Last angel" buvo gan maloni staigmena. Daina man patinka ir tikrai negali pasakyti, kad Ayu koncertuose ji pasirodo dažnai ("WHATEVER" taip pat nėra dažnas svečias). Deja, šį pasirodymą daugiau ar mažiau prasukau. Labiau domino tai, kas laukia toliau.

"decision" taip pat nesitikėjau. Ayu ją mėgsta labiau negu "talkin' 2 myself" (nors būtent ši daina buvo pagrindinė single, kuriame pasirodė jos abi), bet su "Feel the love" tematika man ji neasocijuojasi. Tai puiki daina, tinkanti dabartiniam Ayumi balsui. Tiesa, Ayu kostiumas iš pradžių kiek išgąsdino: tik vėliau pagalvojau, jog toji veido kaukė yra visai nebloga idėja, tik vėlgi, kažin, ar dera "Feel the love" kontekste. Suknelė yra be galo panaši (arba netgi ta pati) į vieną iš "CDL 2013-2014" kostiumų. Na, ne pirmas (ir nepaskutinis) kartas, kai Ayu idėjas iš CDL perkelia į kitų metų turą.

"NEVER EVER" dar viena daina, kurios čia visai nesitikėjau. Pati daina yra nuostabi ir jei labai nori, Ayu gali ją išdainuoti taip pat galingai (pavyzdys iš "POWER of MUSIC" medžiagos). Tačiau man toks pasirinkimas kliūna. "NEVER EVER" man nelimpa nei prie "Feel the love", nei prie "decision". Paprastai dainos, einančios viena po kitos, turi kažkaip derėti tarpusavyje (nebūtinai būti apie tą patį, bet perėjimas turi būti gan natūralus). Iš šio pasirodymo man įstrigo naujasis (iš tiesų tai ne toks ir naujas, pasirodęs dar 2011 m.) Ayu pritariantis balsas - Timmy. Man jis niekad nepatiko (ir man be galo gaila, kad jis pakeitė Peco-san) ir matyti jį šalia Ayu per "NEVER EVER" buvo kažkaip... keista ir labai nesižiūrėjo. Aišku, čia labiau mano problema, kad negaliu pripažinti Timmy kaip pritariančiojo balso, nei koncerto minusas.

"Because of You" net nežiūrėjau. Prasukau. Niekad nemaniau, kad atsiras tokia daina, kurios nebenorėčiau matyti koncertuose, bet seriously, Ayu? Vėl "Because of You"? Taip, ši daina puikiai dera tavo žemesniam balsui, sugebi ją atlikti gal netgi geriau nei tuo metu, kai ji buvo išleista, bet kiekgi galima? Toks jausmas, kad ši daina pasirodo visuose koncertuose nuo 2010 metų. Tikrai nesu nusistačiusi prieš "Because of You", tačiau yra daugybė senesnių dainų, kurias Ayumi galėtų atgaivinti užuot kartojusi gerai išmoktą vieną pasirodymą. Beje, užmiršau paminėti, jog per "decision" ir "Because of You" Ayu prisiminė senus gerus "Secret" turo laikus ir apvilko savo šokėjus kostiumais būtent iš 2007 m. eros. Sakiau, kad neturiu nieko prieš idėjų kartojimą, tačiau nenoromis kyla klausimas, kiek senesnių idėjų galima sudėti į vieną naują koncertą?

Labiausiai Ayu mane nuvylė su "What is forever love". Tai viena iš nedaugelio man itin patikusių "Colours" dainų ir šį pasirodymą atidžiai žiūrėjau nuo pradžių iki galo. Nekalbu apie įprastą Ayu per koncertus vaidinamą meilės keturkampį (puikiausiai pirmą kartą išpildytą per "Rock'n'Roll Circus"), kuris jau, švelniai tariant, ima pabosti. Tiesa, reikia pagirti, jog Ayumi šiam pasirodymui bent jau pasirinko antraeilius šokėjus (t.y. tuos, kurie dėmesio centre atsiduria ne taip ir dažnai). Vis šis tas naujesnio. Taip pat suprantu, jog Ayu negali kiekvieną kartą, kai atlieka ne vien savo dainą (taip ir nesupratau, kodėl dainos pavadinime nėra Urata Naoya vardo kaip buvo "ANother song" ar "Dream ON", nors jis čia atlieka tikrai ne pritariantį vaidmenį), pasikviesti į koncertą Urata ar JUNO (kaip ir Nana "Preserved Roses" ir "Kakumei Dualism" dažniausiai atlieka pritariant fonogramai). Tačiau Ayu užmiršo vieną menkutį dalyką. Priedainį dainuoti turi ne tik Urata fonogramoje, bet ir ji pati. Juk tam ji ir stovi ant scenos. Kad dainuotų. O ne lakstytu skausmo perkeiptu veidu paskui du šokėjus. Ayu per pasirodymą galėjo net nebūti - nebūčiau pajutusi skirtumo, nes tos kelios priedainio eilutės, per kurias ji vis dėlto pridėjo mikrofoną prie lūpų, nuskambėjo taip pat kaip ir tos, kurias ji paliko dainuoti Uratos fonogramai. Net ėmiau mąstyti, kad gal Ayu pasirinko visą šią dainą atlikti su fonograma ir pamiršo, jog turėtų apsimesti, kad dainuoja. Tačiau gerai įsiklausiusi galėjau atskirti, jog vis dėl to fonogramoje buvo įrašyti tik pritariantys balsai ir Ayu pridėjus mikrofoną prie lūpų pasigirsdavo jos gyvas balsas. Galbūt taip nutiko, nes dalys, kai dainuojama „What is forever love“, užlipa ant po jų einančių žodžių ir Ayu nespėtų tinkamai jų išdainuoti (panašiai kaip Nana per „Get my drift? per „Live Circus“). Galbūt būtent dėl to ši daina nėra paranki gyviems pasirodymams. Tačiau išties atrodė, jog ją atlieka vien Urata fonogramoje.

Ayu suknelė, kurią ji pasirinko kitoms dviem dainoms, išties įspūdinga. Nesakau, kad graži. Įspūdinga. Tačiau kažką panašaus Ayu jau buvo sumąsčiusi per "No way to say" pasirodymus 2003-2004 ture ir "CDL 2006-2007". Nereikalauju, kad Ayumi per visus +15 metų sugalvotų vis ką nors nauja, tik norėčiau atkreipti dėmesį, ar tokia didžiulė suknelė buvo būtina? Dėl jos "TO BE" tikrai nesuskambėjo geriau. Tiesą sakant, ši daina man kur kas labiau patiko per "CDL 2004-2005", nors buvo atliekama per encore ir Ayu dėvėjo paprastus marškinėlius bei džinsus. Čia daina nerėžė ausies taip, kaip bijojau, bet ir nepakerėjo.

O štai "Hello new me" pasirodė visai nieko. Iš tiesų ši daina man ne itin patinka. Ne itin mėgstu kawaii Ayu balsą, kurį jį naudoja tokiose dainose kaip "HONEY". Ir pati dainos idėja pasirodė banaloka. "Hello new me, atarashii watashi..." Atarashii watashi reiškia tą patį, ką ir new me. Mano japonų kalbos žinios menkos, bet tikrai nematau prasmės beveik tą patį kartoti priedainyje dviem kalbomis. Vis dėlto klausant šio atlikimo "Hello new me" pasigavo mane ir net nepastebėjau, kaip ėmiau linguoti ir niūniuoti tuos pačius banalius žodžius Hello new me... Pasirodymas buvo gražus ir suknelė šiai dainai tiko kur kas geriau negu "TO BE".

Dar kai šio koncerto DVD net nebuvo paskelbtas, atsitiktinai tumblr perskaičiau, jog Ayu per "Feel the love" turą atliko oro akrobatikos pasirodymą. Tokie pasirodymai jau seniai buvo Ayu koncertų dalis, tik ji pati niekad nesisupdavo ant juostų ore, tai atlikdavo profesionalai. Apie tai parašęs gerbėjas sakė, jog be galo didžiuojasi savo mylima atlikėja. Ilgai galvojau, kaip aš, taip pat didelė Ayu fanė, dėl to jaučiuosi. Net peržiūrėjusi akrobatikos pasirodymą, neturiu atsakymo. Viena vertus, ką Ayu padarė, yra nuostabu. 35 m. moteriai, kad ir visą gyvenimą koncertavusiai, šokusiai ir t.t., tikrai neturėjo būti lengva išmokti atlikti šį numerį. Kažin, ar net kokia Namie Amuro ar Koda Kumi tam ryžtųsi. Tačiau ar to reikėjo? Ar dainininkė per koncertą, kad išlaikytų gerbėjų susidomėjimą, privalo išdarinėti vis sudėtingesnius triukus? Stebinantys pasirodymai tikrai nėra blogai. Bandyti sužavėti žiūrovus tikrai nėra blogai. Jei darydama tai, sugebi atlikti ir pirminį savo darbą. O Ayu visų pirma yra dainininkė. Kur kas labiau ja didžiuočiausi, jei Hamasaki-san būtų nusprendusi laiką, sugaištą treniruojantis šiam numeriui, panaudoti vokalo pamokoms. Galbūt Ayu nori išbandyti naujus dalykus ir tai tikrai nėra blogai, tačiau prašau, Ayu-chan, nepamiršk, dėl ko gerbėjai tave pamilo.

Nepaisant mano nepritarimo akrobatikos pasirodymui, jis buvo gražus. Kvapo neužgniaužė, bet turiu Ayu pagirti. "Angel", prasidėjusi iškart po triukų ore, buvo taip pat gan graži. Deja, viso pasirodymo nežiūrėjau, nes daina nėra iš mano mėgstamiausių. Tiesa, ja perduodama žinutė graži, bet viskas, ką prisimenu iš jos, tėra Ayu balsas be perstojo kartojantis I wanna be an angel.

Metas klubinėms dainoms! "Terminal" turbūt yra vienintelė Ayu daina, kuri man taip labai nepatinka (na, ji ir dar "kanariya"). Tikriausiai dėl to, jog didžiąją dainos dalį girdisi tik bumčikas, o Ayu įsijungia tik apie vidurį. Tiesa, tos dalys, kur Ayu dainuoja, dar visai nieko. Tik gaila, kad dainoje dominuoja instrumentinė dalis. Pasirodymas (kiek jo žiūrėjau) priminė diskoteką su daug triukšmo, šviesų ir svaigulio. Tokią muziką mėgstantiems turėtų labai patikti. Nors šiaip "Terminal" man neatrodo paranki daina gyviems pasirodymams.

Vėl gyvai išvysti "Connected" labai norėjau. Negaliu sakyti, kad dievinu ją, tačiau pasirodymas iš "CDL 2001-2002" man labai patiko. Palyginus su juo, dabartinis variantas yra per daug chaotiškas. Žinoma, ir Ayu balsas skamba ne taip, bet 2001 m. Ayu dainą atliko stovėdama scenoje su minimaliais šokio judesiais ir buvo puiku. Šįkart ji įlipo į milžinišką disko rutulį ir paskendo dekoracijų, šviesų ir šokėjų sūkuryje. Klubinė atmosfera išlaikyta. Tačiau Ayu pamilau ne kaip tokio muzikos stiliaus atlikėją.

"STEP you" situacija labai panaši į "Because of You". Dievinu šią dainą, bet panašu, jog ji atliekama itin dažnai, kai Ayu reikia kokios linksmos dainelės apie meilę ar girl power. Kad ir kokia puiki būtų "STEP you", Hamasaki-san repertuare galima rasti ir kitų, dulkėmis nusėdusių dainų, vertų vėl išvysti dienos šviesą. Tiesiog toks mano palinkėjimas Ayu-chan. Nustebinti gerbėjus seniai ar iš vis niekad neatliktomis dainomis.

Ne visai tinkamas "STEP you", šis Ayu kostiumas puikiai tiko "XOXO". Ne itin pritariu tokiam įvaizdžiui, bet kad jau Ayu parinko jį šiai dainai jos klipe, smagu, jog išlaikė ir gyvam pasirodyme. Apie atlikimą sunku ką ir pasakyti. Daug šokėjų, daug judesio. Kamera nespėja visko aprėpti. Ir Ayu kartais pranyksta visam tam šurmuly. Bet tai nėra per daug blogai. Dauguma Ayu pasirodymų tokie jau gan seniai.

"Lelio" taip pat yra viena iš labiau man patikusių "Colours" dainų. Ne itin norėjau įsileisti ją į širdį (ar ausis), bet daina tokia užkrečianti! Buvo įdomu, kaip Ayu su ja susidoros gyvai. Turiu pasakyti, jog nenusivyliau. Kiek Ayu iš tiesų dainavo, kiek skambėjo iš anksto įrašyti pritariantys balsai, čia kitas klausimas, tačiau man šis aspektas per daug neužkliuvo. Labiausiai patiko šokis. Kažkaip puikiai derėjo su daina ir nepamečiau Ayu iš akių tarp visų šokėjų. Tikra atgaiva po per daug apkrautų "Terminal" ir "Connected".

Prisipažinsiu, "You&Me" praktiškai prasukau. Ne vien dėl to, kad neperlabiausiai prijaučiu šiai dainai nuo pat jos atsiradimo, bet dar ir dėl to, jog ją Ayu atlieka kiekviename koncerte nuo 2012 m. Panašu, jog Ayu ši daina itin patinka, bet man ji tikrai netaps net kažkuo panašiu į "evolution" ar "Boys&Girls". Tiesa, "You&Me" gan neblogai dera su "Feel the love", tad nesistebiu, kad daina pateko į šį turą.

"Bold&Delicious" šioje vietoje visai nesitikėjau, nes Ayu buvo tik neseniai ją atlikusi per "CDL 2013-2014" encore. Daina tikrai iš mano favoričių, bet didelio džiaugsmo ją išgirdusi nepajutau. Negaliu sakyti, kad man nepatinka nauja aranžuotė ar kad Ayu dainavo prastai. Turbūt tiesiog nusiviliau, kad užuot paruošusi naują numerį Ayu pasinaudojo tuo, ką jau įvykdė per CDL. Tokia strategija nėra blogai, tik pradeda erzinti, kai naudojama per daug ir dažnai.

Na, štai. Daina, dėl kurios ir parsisiunčiau šį koncertą. "NOW&4EVER" yra labiausiai man patikusi "Colours" daina. Vienintelė, kuri iš tiesų rado vietą mano širdyje šalia seniai pamiltų Ayu dainų. Vokalo atžvilgiu Ayu jos nesugadino. Daina suskambėjo pakankamai stipriai. Tačiau niekaip nematau jos einančios iškart po tokių šokio dainų kaip "You&Me" ir "Bold&Delicious". Vienintelis dalykas, siejantis šias dainas, yra "&" ženklas pavadinimuose. Ayu reiktų šiek tiek atidžiau sudarinėti atliekamų dainų sąrašus. Taip, jaučiuosi gana išranki, bet "NOW&4EVER" būtų kur kas labiau tikusi šalia "What is forever love" ar "Because of You", o ne kaip koncerto paskutinė daina. Bet net ir ne dėl to pykstu ant Ayu. Niekaip nesuprantu, kodėl ji turėjo dainos viduryje apsiverkti. Kodėl, Ayu? Taip, daina liūdna ir emocinga, nesiginčysiu, bet nesukūrei tokios atmosferos, kurioje emocijos galėtų taip lietis. Ir tos ašaros ir užlužęs balsas atrodė tokie dirbtini... Esu mačiusi Ayu verkiančią per pasirodymus, pati esu susigraudinusi per kai kurias dainas, tačiau čia tai visai nesuveikė ir net sugadino pasirodymą.

Kaipgi be "Boys&Girls"? Joks Ayu encore neapsieina be šios dainos. Ir ji nė kiek nepabosta. Taip, šią dainą galima išgirsti absoliučiai kiekviename Ayu koncerte, bet dėl to tikrai nekyla noras dūsauti. Net būtų keista, jei Ayu neįtrauktų į pasirodymą "Boys&Girls". Tačiau ne kiekviena daina yra nesenstantis hitas, kaip jau minėjau. Ir Ayu reiktų gerai pagalvoti prieš bandant kitas dainas "prakišti" kaip geriausius hitus. Deja, Ayu, hitai yra tai, ką sukūrei praeityje. Šiuo metu tau kurti hitų ne itin sekasi.

Nepamenu, kada Ayu paskutinį kartą atliko "July 1st" savo koncerte (atlieka ją "a-nation" renginiuose, bet ne per solo koncertus), tad tai buvo visai maloni staigmena. Dar vienas senas Ayu vasariškas hitas, puikiai tinkantis vasaros turui. Tik gaila, kad "July 1st" niekad per daug neprijaučiau.

Pagaliau daina, kurios vardu pavadintas turas. Išgirsti "Feel the love" buvo kur kas smagiau negu maniau. Daina ne iš Ayu perliukų, bet man patinka labiau negu "You&Me". Gal kad "Feel the love" yra kur kas optimistiškesnė. Tikėjausi, kad šia daina Ayu koncertą pradės (kaip per "CDL 2013-2014"), tačiau palikti ją pabaigai buvo išties gera idėja. Puikus closing act. Tiesą sakant, trys paskutinės dainos neatrodė kaip encore, o labiau kaip koncerto tęsinys (tarp "NOW&4EVER" ir "Boys&Girls" beveik nebuvo pertraukos, kuri paprastai būna tarp pagrindinės dalies ir encore; Ayu net kostiumo nepakeitė) ir tikroji pabaiga. Ja likau visai patenkinta.

Iš tiesų "Feel the love" nėra prastas renginys. Tiesiog žiūrėti jį yra kiek sunkoka, jei vis prisimeni senesnius Ayu darbus, kurie taip giliai įsirėžę atminty ir širdy. Vokalo atžvilgiu, manau, Ayu reiktų pasitempti, bet negaliu sakyti, jog jos balsas skambėjo itin prastai. Labiausiai turbūt man kliūna dabartinis Ayumi stilius ir požiūris į tai, kas yra atlikėja, labai mažai vietos paliekant atlikėjai kaip dainininkei. Žinoma, Ayu sunkiai dirba jau daugiau nei 15 metų. Turi kalnus gerbėjų ir pinigų bei šlovės, tad gali daryti, ką nori ir eksperimentuoti, kaip nori. Pripažįstu, jog ji užsitarnavo tokią laisvę. Tik norėčiau, jog ja Hamasaki-san naudotųsi atsakingiau. O paskutinis mano klausimas peržiūrėjus šį renginį būtų – kur Shuya? Negaliu patikėti, kad jo nebuvo. Jis kaip ir Yo-chan man yra privalomoji Hamasaki-san trupės sudedamoji dalis. Tikiuosi, jog Shuya padarė pertrauką tik šį turą ir sugrįš per „CDL 2014-2015“.

Šio koncerto Ayu kostiumai: