Pamenu, kažkada žadėjau (sau mintyse) blog'e aprašyti įspūdžius apie savo mylimiausių atlikėjų naujus kūrinius. Nuo to laiko Nana spėjo išleisti tris singlus ir ketvirtasis jau nebe už kalnų. Atsilieku kaip reikiant. Tačiau pamėginsiu bent šiek tiek išpirkti kaltę. Pradėsiu su Nanos-sama singlu "Kindan no Resistance".
Tai jubiliejinis, 30-tasis, Nanos singlas, išleistas 2014 m. spalio 15 d. (senokai jau). Tai taip pat pirmasis singlas, praėjus metams po "Vitalization" singlo ir beveik pusei metų po 10-tojo albumo "SUPERNAL LIBERTY". Kitaip tariant, singlas buvo labai lauktas ir iš jo daug tikėtasi. Tad pažiūrėkim, ką jis mums pasiūlė. Ogi nei daug, nei mažai - 3 dainas. "Kindan no Resistance" ("禁断のレジスタンス"), "BLUE", "Dream Rider" ("ドリームライダー"). Visoms žodžius parašė pati Nana-sama (tik prie trečiosios ji dirbo ne viena).
Kai pirmą kartą išgirdau "Kindan no Resistance", tai buvo radio rip įkeltas į Nanos gerbėjų facebook puslapį. Paprastai neklausau dainų, kol jos neišleidžiamos oficialiai, bet kaip jau minėjau, singlo labai laukiau, tad neatsispyriau pagundai. Prisipažinsiu, daina nuvylė. Antrąkart ją išgirdau 30s reklaminiame klipe, kurį įkėlė Nanos oficialus youtube kanalas. Priedainis pakerėjo. O kai galėjau išvysti ir visą video klipą bei išgirsti visą dainą - buvau be galo laiminga ir patenkinta tiek vienu, tiek kitu. Praėjus nemažai laiko mano susižavėjimas "Kindan no Resistance" priblėso. Tai stipri daina, be jokių abejonių. Stipri melodija. Stiprūs žodžiai. Stiprus Nanos balsas. Stiprus video klipas. Švelni ir užburianti melodija pačioje pradžioje pakeri, o išgirdus antrąją priedainio dalį su I wanna fly! (high) Fly! (high) vis dar norisi pašokti kartu. Tiesą sakant, ši vieta dainoje man labiausiai ir patinka. Per kulminaciją vaizdo klipe, kai išmetama puokštė ir parodoma verkianti Nana, kūnu taip pat nueina šurpuliukai. Tačiau nepaisant šių privalumų, "Kindan no Resistance" vis tiek pasimeta kažkur tarp laiko jau patikrintų, senesnių Nanos dainų. Gaila, nes daina išties yra gera. Galbūt, jei Nana jos nepamirš ir vis įtrauks į koncertų programą, "Kindan no Resistance" vėl sublizgės, kaip savo išleidimo metu.
Antroji daina single, panašiai kaip ir "Vitalization", lyrinė baladė. Kadangi "BLUE" buvo panaudota tame pačiame anime kaip ir "Ai no Hoshi", kyla noras šias dvi dainas palyginti. Kai pirmą kartą išklausiau "BLUE", buvau įsitikinusi, kad ji lengvai perspjaus "Ai no Hoshi" ir pagaliau žmonės nustos taip vertinti pastarąją dainą. Negaliu sakyti, kad "BLUE" pakerėjo, bet sudarė tokį įspūdį. Dabar esu kiek kitokios nuomonės. Tiek "BLUE", tiek "Ai no Hoshi" yra be galo gražios dainos ir net nesinori jų lyginti. "BLUE" man atrodo šiek tiek švelnesnė už savo pirmtakę. Ir tai tikrai nėra blogai. Man patinka raminantis skambesys. Juolab, kad galiausiai jis pasiekia kulminaciją ir išauga į šį tą didinga, kur Nanos balsas tiesiog sublizga. Nors prireikė laiko, kol įsiminiau dainos melodiją, tačiau dabar mielai klausau "BLUE", kai norisi ramybės, paverkti ar tiesiog išlieti emocijas. Vadinasi, ši daina sugeba užkabinti tam tikras sielos stygas ir padeda atsigaivinti. Tokį efektą turi tikrai ne kiekviena lyrinė daina.
Na, ir trečioji daina. "Dream Rider". "Privalomoji" linksmoji singlo dainelė. Paprastai visi Nanos (ir ne tik) singlai turi tokio tipo dainą. Nieko daug iš "Dream Rider" nesitikėjau, nes ne itin žaviuosi tokio stiliaus dainomis, kurios dažnai, rodos, yra vien tam, kad užpildytų laisvą vietą. Tačiau "Dream Rider" sugebėjo mane šiek tiek užkabinti savo wo wo įžanga ir pamažu pamačiau, kad ši daina nėra tokia jau bloga. Tikrai ne pati geriausia iš linksmųjų Nanos dainų, bet nuotaiką pakelti gali. Jei tektų rinktis, kol kas mieliau pasirinkčiau "Dramatic Love" iš "Vitalization" singlo, tačiau palyginus su kai kuriomis senesnėmis panašaus tipo Nanos dainomis ("Happy Dive", "COSMIC LOVE", "Level Hi") "Dream Rider" sugeba mane išjudinti kur kas geriau.
30 yra apvalus ir didelis skaičius. Nelengva įvertinti, kiek "Kindan no Resistance" singlas jį pateisino. Titulinė jo daina yra pakankamai stipri, kad nepastebimai neišnyktų iš Nanos repertuaro, o "BLUE" turi gelmę ir geba virpinti klausytojų širdis. "Dream Rider" turbūt liks užmiršta (nebent Nana sugalvos įtraukti ją į "Live Adventure 2015" turą), bet, ei, kartais smagu paklausyti ir tokio lengvo kūrinio. O jei visos dainos būtų šedevrai, ar iš vis bežinotume, kas yra šedevras? xD Tad all in all neblogai, bet pasitempti yra kur.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą