Nuo kada aš griebiu ne tik Nanos, bet ir Mamoru naujausius albumus? Anksčiau susilaikydavau, bet dabar darosi sunku, kai Mamo albumą iškepa vos kas 3 metus, leidžia tokias geras dainas ir dar uždeda nerealų viršelį. Jokios nuodėmės čia nėra, tik būtinybė. Kviečiu Mamoru Miyano „FACE“ apžiūrėti iš arčiau, kad įsitikintumėte būtinumu turėti šį albumą savo kolekcijoje.
Kaip man jau įprasta, prigriebiau CD+BD riboto leidimo versiją. Ne dėl BD turinio (kaip būna su Nana) ir net ne visai dėl nuotraukų albumėlio. Kažkaip su Mamoru albumais man šie bonusai neatrodo tokie patrauklūs ir verti papildomos investicijos. Tačiau. Tas. Viršelis. Kaip neimti tokio grožio? O ir BD, net jei jame tik muzikiniai klipai su making of, ir nuotraukų knygutė tikrai nepamaišys. Va taip ir buvo nugalėta mano netvirta mintis, kad gal reiktų pataupyti ir užtektų tik CD versijos.
Mamoru Miyano „FACE“ įsigijau iš CDJapan. Dėl to kartu su albumu gavau šią nuotraukytę. Neslėpsiu, nėra ji pati žaviausia. Nuotraukų albumėlyje pilna geresnių kadrų, kurie labiau masintų griebti albumą iš parduotuvės, kol nesibaigė bonusai. Bet netgi ir tokios nuotraukos nesimėto ant žemės, tad mielai ją priglausiu. Juolab, kad turi Mamo parašiuką :)
„FACE“ įpakavimas labai panašus į „THE ENTERTAINMENT“. Albumo turinys įdėtas į tokią dėžutę. Kaip ir su ankstesniu albumu, taip ir su šiuo nesu iki galo patenkinta dėžutės tvirtumu. „FACE“ versija jaučiasi šiek tiek patvaresnė, bet iki Nanos albumų dėžučių jai toli. Taip pat šįkart lygtais jos malonesnė tekstūra, tokia labiau spindinti. O gal šiaip viršelis dailiau sudėliotas, nes dėžutė atrodo TO-BU-LAI. Tiek priekinė, tiek galinė pusės. Net ir šonus norisi pabrėžti, nes labai patinka, kaip juose pratęsta E raidė. Galima sakyti, aš įsimylėjusi šį dizainą.
Albumo pristatyme Mamoru šiek tiek pasakojo apie idėją, kodėl jis pavadintas „FACE“ ir kodėl parinktas toks viršelis. Konceptas yra susijęs su tuo, kad kiekvienas turime skirtingus veidus, kuriuos rodome ne visiems, kad nesame vientisi, o turime daug pusių, net jei ir turime tik vieną veidą. Dėl to užmanymas po viršelio, kuriame Mamo yra su makiažu, atidengti diskų dėklą su Mamo veidu be makiažo mane sužavėjo. Tarsi su šiuo albumu atlikėjas parodo ir savo išgražintą pusę, ir savo pusę be filtro. Ši idėja siejasi ir su albumo dainomis, nes ten tikras žanrų miksas.
Diskų dėkliuko vidaus išdėstymas toks pat kaip „THE ENTERTAINMENT“: „atvertus lapą“ po CD disku randame BD diską. Abiejų spalvos ir raštai idealiai tinka prie bendro albumo vaizdo.
Pradžioje užsiminiau, kad ne prie riboto leidimo versijos pridedamas nuotraukų albumėlis paskatino mane imti šią versiją. Keista, ar ne? Juk šiaip aš mielai griebiu nuotraukų albumėlius. Bet su Mamoru leidimais panašu, kad kur kas geriau nei bonus albumėliai yra dainų žodžių knygutė. Nes čia paslėpta nemažai kur kas geresnių kadrų. Ir man toks sprendimas žiauriai patinka. Nanos dainų žodžių knygelių vartyti per daug nesinori, nes ten matyti tik kanji, o čia jos prilygsta nuotraukų albumėliui. Tarsi vietoj vieno gautum du :)
Galiausiai štai, kaip atrodo ir pats nuotraukų albumėlis. Tiek priekinis, tiek galinis viršelis yra labai jaukūs. Bet turiu pripažinti, kad nelikau sužavėta. Man ši fotosesija mažai skiriasi nuo tos, kuri yra „THE ENTERTAINMENT“ nuotraukų albumėlyje. Man net sunku išskirti kelis labiausiai patikusius kadrus. Visi jie geri, bet tuo pačiu metu ir neįspūdingi. O gal tiesiog aš pasidariau per daug išlepusi :) O gal užkliuvo tai, kad fotosesija nelabai siejasi su pagrindine albumo idėja, yra per daug saldi. Kad ir kaip būtų, Mamoru su akiniais atperka viską.
Jau neiškenčiau ir tai, kad įsimylėjau šį albumą, paminėjau dar aprašymo viduryje. Tad pabaigoje tik pakartosiu. Dizaino prasme tai yra vienas mano mylimiausių albumų. Man patiko ir „THE ENTERTAINMENT“, bet „FACE“ konceptas išpildytas taip taikliai ir gražiai, kad nurungia visus kitus. Muzikine prasme tai irgi labai solidus albumas. Yra daug hitų, nemažai šiaip įdomių ir išsiskiriančių dainų. Jaučiasi k-pop įtaka, bet Mamoru kažkaip geba tuos pop elementus, kurie man nebūtinai patinka kitų dainininkų kūriniuose, pritaikyti taip, kad mano ausiai tiktų. Tad gal pabandom paklausyti kartu? :)
Dizainas: 10 / 10
Kad jau kartu paklausėme, tai sumąsčiau pasidalinti ir savo mintimis apie kiekvieną dainą. O jų „FACE“ albume net 14! Kai įprastai Mamoru albumuose būna 12. Rodos, turėjome gauti daugiau nei paprastai, bet jausmas priešingas. Kadangi net 11 dainų buvo išleistos dar iki albumo pasirodymo, to skaičiaus padidėjimo nelabai jaučiasi. Ir albumą kaip visumą vertinti sunku, nes 11 dainų jau žinomos mintinai ir tos 3 naujos jose paskęsta. Dėl to labai gaila, nes iš tiesų albumas yra puikus, dainos man patinka. Bet jo viso dažnai klausyti negalėsiu, nes rizikuosiu prieš jį išleistas dainas perklausyti, t. y. jau nedaug trūksta, kad jos atsibostų, nes dar iki albumo jų klausiau iki begalybės. Bet jei atmestume šį faktorių, „FACE“ turi daug ką pasiūlyti. Pasižiūrėkime.
VACATIONING
Labai abejojau, ar taisyklinga iš angliško vacation (atostogos) padaryti veiksmažodį, bet ką tik patikrinau ir taip, tokia forma galima. Ir daina savo atmosfera tobulai atitinka šį pavadinimą. Klausydamas jauti tą vasaros dvasią ir prisimeni jūrą, smėlį ar šiaip dienas sodyboje karštą liepos dieną. Tad „VACATIONING“ yra jauki ir atpalaiduojanti. Susiklauso tikrai maloniai. Bėda ta, kad man nelabai patinka tokio lengvesnio stiliaus dainelės kaip albumų įžanga. O Mamoru tokias naudoja jau trečiame albume iš eilės. Norėtųsi pakeisti šią tendenciją ir grįžti prie energingų įžanginių dainų kaip „EGOISTIC“ ar „UNSTOPPABLE“. Juolab, kad ta atostogų atmosfera nedera su nuotaika, kurią kuria albumo dizainas, ir trupučiuką iškrenta ir iš likusių dainų konteksto. Jei „VACATIONING“ būtų įdėta į albumo vidurį ar link galo, to tikrai nesakyčiau. Man ji tiktų kur kas labiau.
The Battle
Išklausę jaukią įžangėlę, gauname tikrąjį albumo opener'į. Mamoru nepradeda savo albumų prieš tai išleistais singlais, tačiau „The Battle“ tiek savo ritmingumu, tiek žinute būtų idealiai tikęs kaip „FACE“ įžanga. Juk dainoje kalbama apie vidinę kovą su savimi. O ir melodija itin pagavi. Užkrėtė mane nuo pat pirmo paklausymo. Sakyčiau, stipriausias šios eros singlas ir tikrai viena geriausių naujo Mamoru stiliaus dainų.
ジャンプしてみて / Jump Shite Mite
Ši daina yra neatsiejama nuo jos muzikinio klipo. Patikėkit manim, jei jo nematėte, iki galo taip ir nesuprasite „Jump Shite Mite“ žavesio. Nes daina yra smagus pasižaidimas, kvietimas padūkti ir pasilinksminti. Gali kiek pasirodyti kaip juokelis, bet man tas nerimtumas labai limpa. O visa daina, kaip ir sako pavadinimas, yra apie pabandymą pašokti. Toks ir yra jos priedainis: Ei, jaunuoli, ei, panele, ei, tėti, ei, mama, pabandykit pašokti. Neįmanoma, kad jis neįstrigtų galvoje, kad klausantis nesinorėtų šokti. Pabandom ir pažiūrim, kas pašoks aukščiau? :)
Apollo
Jei iki albumo išleidimo būtų leidę į jį nedėti jau anksčiau pasirodžiusios dainos, aš tikriausiai būčiau pasirinkusi šią. Niekaip nesupratau, kam „Apollo“ buvo įtraukta į „FACE“. Tai daina iš „The Battle“ singlo ir kažkaip norėjosi, kad ten ir liktų. Bet aš klydau. Iki tol nekreipiau į „Apollo“ dėmesio, bet albume ji sužibo visai kitaip. Va, kokią galią turi dainų išdėstymas. Po energingų dviejų prieš tai ėjusių dainų „Apollo“ užliejo malonia, šilta banga. Norėjosi jau nebe šokti, o dainuoti visa gerkle. Už tą suteiktą neapsakomą gerumo jausmą aš šią dainą įsimylėjau iš naujo.
R.P.G
Jei „Jump Shite Mite“ atrodo kaip gana patrakusi dainelė, tai „R.P.G“ yra daina su visiškai nurautu stogu. Kaip man ji patinka! Taip, ji gali pasirodyti beprotiškai nutrūktgalviška, tačiau taip gera per ją išsitaškyti. Ir kartu su Mamo dainuoti tuos R-P-P-P-P-G užsikirtimus. O kur dar visokie vaizdo žaidimų žaidėjams gerai pažįstami terminai, kaip HP, ar šiaip tematiškai tinkantys žodžiai kaip hero, boss fight ir t. t. Užskaitau 100 %.
Sing a song together
Negali viskas būti rožėmis klota. Taip ir Mamoru retkarčiais išleidžia kokį silpnesnį singlą. Toks man yra „Sing a song together“. Aš pritariu dainos žinutei ir idėjai, bet mano ausims jos skambesys atrodo labai jau vidutinis. Iš visų per šią erą išleistų dainų man ši patiko mažiausiai ir „FACE“ to nepakeitė. Nežinau, kur bėda. Klipas gražus, pavadinimas gražus, žodžiai mieli. Bet nuskamba neįsimenamai. Gal trupučiuką per saldu? Nėra tai bloga daina, suklausau be problemų, bet Mamoru repertuare yra geresnių baladžių.
Invincible Love
Nesitikėjau, kad Mamoru ir „Invicible Love“ įtrauks į „FACE“ albumą. Čia istorija kiek kitokia nei su „Apollo“. „Invincible Love“ man žiauriai patinka, tik ji jau taip seniai išleista ir įsigėrusi į atmintį, kad nemaniau, jog reiktų ją prikelti su albumu. Ši daina tokia gera, kad turbūt Mamo komanda pagalvojo, jog negalima jos palikti nuošalyje. Ir gerai. Po „Sing a song together“ susiklauso dar net geriau nei anksčiau. O iš tiesų tai turbūt šią dainą pridėjo, nes iš naujų dainų labai mažai yra baladžių, tai tikriausiai norėjosi išlyginti tempą, kad nebūtų vien šokiai.
Kiss me now
Pagaliau priėjome naują dainą (neskaitant įžanginės). Ar Mamoru reikėjo dar vienos dainos su žodžiu „Kiss“ (žiūriu į tave, daina „Kiss x Kiss“)? Abejoju. Ar gerbėjams patiks? 100 %. Ar man patinka? Dar sunku pasakyti, nes kol kas daina kažkaip praslydo pro ausis. Tačiau labai džiaugiuosi, kad tai nėra saldi dainelė, labiau panašėja į k-pop šokių dainą. Tik jai sunku sužibėti, kai albume pilna jau seniau išleistų gerų kūrinių.
DRESSING
Kai pasirodė „DRESSING“, pagalvojau, „Kas čia per daina?“ Tik jokiu būdu ne iš blogosios pusės. Tiesiog „DRESSING“ skambesys taip skiriasi nuo visko, ką Mamoru yra dainavęs iki tol, kad, nori nenori, apima nuostaba ir prireikia laiko susivokti, ką aš čia ką tik išgirdau. O kai susivoki, įsimyli tokį, sakyčiau, retro skambesį. Išskirtinis kūrinys, atskleidęs dar vieną talentingojo Mamoru pusę.
繭 / Mayu
Niekaip nesuprantu, kodėl „Mayu“ buvo išleista kaip atskiras skaitmeninis singlas, o ne kartu su „DRESSING“. Būtų derėję. Bet ir viena pati „Mayu“ yra stipri. Irgi maloniai nustebino klausant pirmąkart, kaip Mamoru neįprasto skambesio kūrinys. Nors turbūt nebereiktų stebėtis, nes pastaraisiais metais atlikėjas labai nutolo nuo savo pirminio j-pop / anisong skambesio. Jam tai tik į gera (nors aš kartais anisong skambesio ir pasiilgstu).
零光 / Reikou
O.M.G. Meilė iš pirmos natos. Nunešė stogą, ausis ir dar apakino. Tai trečioji iš naujų dainų ir neabejotinai mano mylimiausia. Skaudžiai tamsios natos, „Garnet“ atmosfera ir orkestro aidai? Taip, taip, taip! Neturėjome kitos tokios dainos nuo pat Mamoru debiuto. Ir kaip jam tinka! Privaloma šią dainą sudainuoti su gyvu orkestru (ir išleisti ne kaip tik gerbėjų klubo nariams prieinamą įrašą, o visiems prieinamą, kad galėčiau pagriebti į kolekciją). Lauksiu.
AUTHENTICA
Oi, koks geras perėjimas iš „Reikou“ į „AUTHENTICA“. Kaip tinka šios dainos šalia viena kitos! „AUTHENTICA“ šiek tiek švelnesnė, bet irgi turi tamsesnių natų, tad atrodo, jog pratęsia „Reikou“ mintį. Patiko man ši baladė ir „DRESSING“ single, bet albume ji dar stipresnė.
Quiet Explosion
Pagaliau bent trupinėlis anisong / rock tipo skambesio! „Quiet Explosion“ yra mano daina, patiko nuo pat singlo išleidimo. Vis dėlto turiu kažkiek pripažinti, kad tik per plauką neiškrenta iš albumo konteksto. Neabejoju, kad buvo sunku surasti jai tinkamą vietą, kad nesutrikdytų albumo tėkmės. Bet pavyko. Man tai net be galo smagu turėti albumą, kuris baigiasi ne baladėmis, o energingomis dainomis. Ir, žinoma, turėti bent vieną dainą su senesniu Mamoru skambesiu, išvystytu nuo „Orpheus“ laikų.
Mirror
Čia irgi rekomenduočiau būtinai pažiūrėti muzikinį klipą dėl šokio ir įdomiai sudėliotų vaizdų. O pati daina... Toks grynas k-pop mano ausims. Dar kartą nustebino. Mamoru į „FACE“ sudėjo tikrai daug naujovių. Ar „Mirror“ man patinka? Nežinau. Man patinka melodingos jos dalys. Man mažiau prie širdies repo dalys. Tai toks mišinys. Įdomus mišinys. Nes kuo daugiau klausau, tuo labiau patinka, bet ir tuo pačiu metu erzina repo dalys. Nesibaigianti kova :)
Apibendrinant, esu patenkinta „FACE“ albumu. Rekomenduočiau jį paklausyti visiems, ypač tiems, kurie dar negirdėjo Mamoru. Albumas labai šiuolaikiškas ir tikrai gerai sukurptas, tad turi ką pasiūlyti ir gali patikti net ir j-pop / anisong neprijaučiačiam klausytojui. O ir seniems Mamoru gerbėjams jis turėtų prilipti, nes visos naujovės ir eksperimentai tik dar labiau atskleidžia bei pabrėžia atlikėjo žavesį ir talentus.
Muzikinė dalis: 9 / 10
Na, turiu išlikti principinga ir pamažinti balą dėl „Sing a song together“ ir negaliu duoti apvalaus balo už „Mirror“, nes iš principo tai nėra mano skonio daina, nors Mamoru ir sugebėjo ją pateikti mano ausiai priimtinu skambesiu; tačiau iš tiesų albumas yra 10 / 10. Tik imkit ir klausykit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą