Dar gana neseniai apmaudžiai svarsčiau, kodėl „Netflix'e“ tiek daug k-dramų, bet beveik nėra j-dramų. Nes kad ir kaip susižavėjau k-dramomis, norėjosi grįžti ir prie ištakų, nuo kurių prasidėjo mano kelionė azijiečių serialų takais, t. y. prie j-dramų. Viskas pasikeitė 2025 m. Pamažu pastebėjau, kad „Netflix'e“ ima rastis senų j-dramų. Ir po vieną kitą ką tik iškeptą dramą. Taip mano akiratyje atsidūrė „Glass Heart“, o metų pabaigoje ir „Romantics Anonymous“. Niekas man neįrodys, kad pridėti mano paauglystės metais išleistas j-dramas su Oguri Shun ir tuomet it vyšnelę ant torto pasiūlyti naują dramą su tuo pačiu aktoriumi nebuvo suktas „Netflix“ planas (kuris, beje, puikiausiai pavyko) pas save susikviesti XXI a. pirmo bei antro dešimtmečių sandūros j-dramų gerbėjus. Tokius kaip aš. Kurie buvo susižavėję Oguri Shun ir vėliau Satoh Takeru. Bet šis įrašas ne apie tai. Šis įrašas apie „Romantics Anonymous“ dramą, kurioje susipina meilė šokoladui, sau ir kitam žmogui.
Bendra informacija
Pavadinimas: Romantics Anonymous
Serijų skaičius: 8
Leidimo metai: 2025
Kur žiūrėti: Netflix
Lee Hana yra talentinga šokolado meistrė, tačiau nuo mažumės kovoja su socialine fobija, dėl kurios negali žiūrėti kitiems žmonėms į akis. Dirbdama „Le Sauveur“ ji savo pagamintus saldainius pristato kaip anonimė, kurios tikrąją tapatybę žino tik šokoladinės įkūrėjas. Fujiwara Sousuke yra žymios saldainių gamyklos direktoriaus sūnus, taip pat kovojantis su psichologine trauma, dėl kurios negali liesti kitų žmonių. Netikėtai mirus „Le Sauveur“ įkūrėjui, šokoladinę perima Fujiwarų valdoma įmonė, o Sousuke yra paskiriamas naujuoju šokoladinės direktoriumi. Taip jis susitinka su Hana. Abiejų nuostabai paaiškėja, kad kažkodėl Hana gali Sousukei žiūrėti į akis, o Sousuke ją paliesti. Nors iš pradžių jaučia priešiškumą, jiedu nusprendžia padėti vienas kitam įveikti savo fobijas.
Šokolado, žmogiškumo ir pasakojimo žavesys
Kaip pastebėta viename atsiliepime apie šią dramą (deja, neišsisaugojau, kur jį skaičiau), „Romantics Anonymous“ apjungia kokybišką k-dramų kinematografiją su jaukia bei šilta j-dramų atmosfera. Jei teko susidurti su abiem žanrais, tikrai pajusite, jog „Romantics Anonymous“ savo prabangia išvaizda panašus į k-dramas, bet turiniu išlieka ištikimas j-dramoms. Turbūt dėl to man irgi buvo labai malonu šią dramą žiūrėti, nes modernios akys jau pripratusios prie dailaus vaizdo, o širdis trokšta jaukumo. Šis derinys neabejotinai yra viena iš „Romantics Anonymous“ žavesio sudedamųjų dalių.
Antroji žavesio sudedamoji dalis yra veikėjai. Dauguma internautų pritars, kad Hana yra nepaprastai miela, o ją vaidinanti Han Hyo Joo nuostabiai perteikė šios veikėjos subtilybes – geraširdiškumą, nerangumą tarp žmonių, norą pasikeisti, išradingumą, kaip apeiti savo fobiją, bei užslėptą nusivylimą, kad nepavyksta savo baimės įveikti. Sousuke man taip pat labai patiko. Gal kiek ir dėl nostalgijos Oguriui Shun, nes paauglystėje jis buvo mano mylimiausias j-aktorius. Bet šiame veikėjuje taip pat slypi kontrastas – Sousuke yra geraširdis žmogus, bet nemoka reikšti emocijų, dėl ko ir dėl to, kad negali liesti kitų, jis atrodo arogantiškas. Būtent bendravimas su Hana atskleidžia jo švelnią pusę. Ir atvirkščiai. Bendravimas su Sousuke atskleidžia kovingesnę Hanos pusę, verčia ją išlįsti iš savo kiauto. Dėl to nė kiek nenuostabu, jog abu veikėjai galiausiai vienas kitą pamilsta.
Trečioji žavesio sudedamoji dalis man yra pasirinktas pasakojimo būdas. Kiekviena serija yra skirta vienam saldainiui iš populiariausio „Le Sauveur“ saldainių rinkinio atskleisti. Per saldainio istoriją, jo ypatybes ar ieškant, kaip pagerinti jo skonį, ne tik stebime pagrindinių veikėjų augimą, bet ir susipažįstame su kitais veikėjais, šokolado gamybos subtilybėmis, paliečiame ne tiek romantikos, kiek žmogiškumo temas. Tad „Romantics Anonymous“ tikrai nepasirodys kaip eilinė romantinė komedija ar drama. Romantika čia subtili ir dažnai užleidžia pirmą vietą klientų, tiekėjų gyvenimo istorijoms. Šių žmonių tiek pakilimus, tiek nuopolius sieja šokoladas. Ir per šias žmonių istorijas žiūrovas taip pat išmoksta tikro gero šokolado svarbą. Tai pabrėždamas „Romantics Anonymous“ pagerbia ir šokolado meistrystę, už ką aš dramai irgi esu dėkinga.
O kalbant apie šokoladą, kiekvienos serijos pradžioje rodomi jo gaminimo vaizdai yra pribloškiantys. Neįmanoma, kad neimtų kauptis seilės. Tai tik parodo, kiek daug pastangų įdėta ne vien meilės istorijai, bet ir šokolado meistrystės svarbai perteikti.
Ir dar vienas smagus asmeninis pastebėjimas. Hana yra Japonijoje gyvenenti korėjietė ir kartais prakalba korėjietiškai. Angliškuose subtitruose tai niekaip nepažymėta, todėl nežinodamas kalbų net nelabai pagausi pokytį. Aš iš pradžių irgi nepagavau, bet ne dėl to, jog neatpažįstu japonų ir korėjiečių kalbų. Priešingai. Japonų man jau seniai ausiai įprasta kalba. O korėjiečių, pasirodo, irgi neseniai tapo itin įprasta, nes kai Hana ja prakalbo, aš nesureagavau, jog tai nepažįstama kalba, o labiau priėmiau ją kaip japonų kalbos tęsinį – tiek pažįstamai ir šiek tiek suprantamai skambėjo. Va, kai pagavau šitai, supratau, kaip smarkiai k-dramos įsiveržė į mano gyvenimą ir pripratino prie korėjiečių kalbos. O pačiai dramai šis kalbų žaismas irgi prideda žavesio, nes leidžia sukurti keletą scenų, kur Hana pasinaudoja savo korėjiečių kalbos pranašumu ir išvadina Sousuke, jam nesuprantant, nebūtinai gražiais žodžiais. Taip pat turi ir svarbesnę bei labai gražią rolę dramos pabaigoje, kurios neišduosiu.
Nepavykę šokoladiniai saldainiai
Net ir labiausiai patyrusių šokolado meistrų pasaulyje ne viskas pavyksta tobulai. Taip ir su „Romantics Anonymous“. Šie „nepavykę“ saldainiai jokiu būdu nebuvo degutas medaus statinėje ir skonio nesugadino, tik trupučiuką užkliuvo. Prie tokių momentų priskirčiau staigų įvykių vystymąsi priešpaskutinėje serijoje. Per visas serijas pasakojimo tempas buvo gana tolygus ir neskubus. Toks jis tiko ir patiko. Tik jau iš anksčiau pajutau nerimą: jei per istoriją einame tokiu tempu, kaip spėsime viską sudėti į vietas vos per 8 serijas? Mano baimė pusiau išsipildė. 7 epizode įvykiai įgavo didelį pagreitį, daug kas išaiškėjo staigiau, nei man būtų norėjęsi, tad pritrūko svorio. Manau, koją pakišo serijų skaičius. Dar dvi papildomos iki 10-ties būtų buvę kaip tik. Daugiau tikrai nereikėjo, bet bent jau vienos papildomos, kad būtų išlaikytas tolygus pasakojimo tempas, tikrai reikėjo.
Priekaištukų turėčiau ir antraeilei dramos porai – baro savininkui, Sousuke draugui ir Hanos simpatijai Takada Hiroshi ir psichologei Irene. Abu veikėjai suvaidino svarbų vaidmenį tiek Sousukės, tiek Hanos kelyje link savo baimių įveikimo ir šiose rolėse man patiko. Tačiau judviejų romanui pritrūko laiko. Jis atsirado tarsi iš niekur. Tiesiog vieną seriją pamatome, jog Hiroshi bei Irene yra pažįstami ir dar buvo užmezgę romaną. Buvo sunku tai suvirškinti, nes turėjome per mažai laiko veikėjams pažinti. Manau, jei būtume juos kartu pamatę per jų pirmą susitikimą, reakcija būtų palankesnė. Nepaisant to, man visai patiko, kaip jų santykiai buvo išspręsti, nors jų vystymas didžiąją serialo laiko dalį atrodė kiek priverstinis, nes paprasčiausiai nebuvo laiko atriekti dėmesio nuo pagrindinės poros ir padalinti antraeilei porai.
Išvada: skanu – pakartoti
„Romantics Anonymous“ yra labai skoninga j-drama ir ne tik dėl to, jog veiksmas vyksta šokoladinėje. Tiek šokolado gamyba, tiek veikėjų santykiai, iššūkiai, atradimai pateikiami skoningai, t. y. gražiais vaizdais ir jaukia atmosfera. Patys veikėjai yra labai žavūs ir mieli, nesunkiai užkariauja žiūrovų širdis. Pasakojimas nėra banalus, nes susitelkia ne vien į meilės istoriją, bet labiau į žmones ir kaip jie susiję su gaminamu šokoladu, kaip jis juos veikia, padeda kovoti su sunkumais. Dramai koją nebent šiek tiek pakišo nedidelis serijų skaičius: pridėjus vieną ar dvi, būtų buvę galima sušvelninti kai kurias problemas. Bet net ir su jomis „Romantics Anonymous“ man susižiūrėjo taip skaniai, kad norėčiau pakartoti. Turėtų patikti visiems, kas mėgsta šokoladą, Oguri Shun ar tiesiog nori jaukios istorijos.
Tiesa, „Romantics Anonymous“ yra prancūzų filmo perdirbinys, tačiau originalo aš nemačiusi ir palyginti negaliu. Ką matau ir be pažinties su originalu – tai kad japonai pridėjo daug savo kultūros ir tikrai pateikė šią istoriją savaip.
Vertinimas: 9 / 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą